Jurgis Vladislovas Giedraitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: fi:Jerzy Giedroyc |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
Eilutė 19:
Kilęs iš [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigaikštis|kunigaikščių]] [[Giedraičiai (giminė)|Giedraičių giminės]]. [[1929]] m. [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universitete]] baigė teisę, studijavo istoriją.
Iki [[1939]] m. dirbo Lenkijos valdžios įstaigose, [[1931]]-[[1937]] m. leido ir redagavo laikraštį „Bunt Młodych“,
[[1946]] m. [[Roma|Romoje]] įsteigė leidybos ir tyrinėjimų centrą – Literatūros institutą (''Instytut Literacki''); nuo [[1947]] m. čia ėmė leisti mėnraštį „Kultura“. 1947 m. Literatūros institutas ir „Kulturos“ redakcija perkelti į Paryžių. Jo iniciatyva mėnraštyje suformuota vadinamoji kultūros politinė linija: stiprus, bet ne nacionalistinis Lenkijos valstybingumas ir harmoningi santykiai su kaimynais. Tai darė poveikį visam Vidurio Rytų [[Europa|Europos]] regionui. Šią nuostatą propaguoja ir nuo [[1962]] m. jo iniciatyva leidžiamas žurnalas „Zeszyty Historyczne“, buvo jo nominalusis redaktorius. Daug dėmesio skyrė Lietuvai, daugiatautei [[LDK|Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei]] bei jos paveldui – darniems religiniams santykiams, taikiam tautų sambūviui. Rūpinosi buvusios LDK tautų dabartinėmis problemomis, draugiškais Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų santykiais. Aktyviai rėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės. Jo ir [[Česlovas Milošas|Č. Milošo]] vadovaujamas Lenkų nepriklausomos literatūros ir mokslo pagalbos fondas, įkurtas [[1982]] m., teikia stipendijas Lietuvos istorikams, menininkams dirbti ir stažuoti Paryžiaus mokslo ir kultūros įstaigose. Parašė autobiografiją (1994 m.).
== Įvertinimas ==
Eilutė 34:
{{DEFAULTSORT:Giedraitis Jurgis Vladislovas }}
▲[[Kategorija:Giedraičiai|Jurgis Vladislovas]]
[[Kategorija:Lenkijos politikai]]
[[Kategorija:
[[be-x-old:Ежы Гедройц]]
|