Jonas Krizostomas Gintila: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1912]]–[[1813]] m. [[Ludza|Ludzos]] vikaras. 1814-18151814–1815 m. Vilniaus vyriausiosios kunigų seminarijos prefekto pavaduotojas, [[1816]]–[[1821]] m. prefektas, [[1817]]–[[1822]] m. toje seminarijoje ir Vilniaus universitete dėstė egzegetiką. 1822 m. paskirtas Žemaičių kapitulos kanauninku. [[1828]]–[[1835]] m. [[Kartena|Kartenos]] klebonas ir [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] atstovas Dvasinėje katalikų kolegijoje [[Peterburgas|Sankt Peterburge]], [[1835]]–[[1844]] m. – nuolatinis tos kolegijos narys. [[1831]] m. kartu su [[Simonas Giedraitis|S. Giedraičiu]] ragino sukilėlius paklusti valdžiai. 1831 m. pabaigoje grįžo į Sankt Peterburgą. [[1836]]–[[1844]] m. Maltos bažnyčios Sankt Peterburge kapelionas. [[1840]] m. paskirtas sufraganu, bet popiežius nepatvirtino. 1844 m. mirus S. Giedraičiui išrinktas Žemaičių vyskupijos generaliniu vikaru administratoriumi, caro paskirtas [[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupu]], nors popiežius jo ir nepatvirtino, iki [[1850]] m. valdė Žemaičių vyskupiją.

Turėjo [[XIX a.]] didžiausią Lietuvoje, daugiau kaip 30 000 tomų asmeninę biblioteką. Parašė [[lenkų]]-[[hebrajų kalba|hebrajų]] ir hebrajų - [[Jidiš|žydų]] - lenkų žodynus, religinių kūrinėlių lenkų ir hebrajų kalbomis („Apie hermeneutikos metodą ir jo naudojimą“ ''O Instrumencie Hermeneutycznym i jego użyciu'', „Moraliniai svarstymai“ ''Zdania moralne'' ir kt.), dvi knygeles [[žemaičių kalba]] hebraiškomis raidėmis, išvertė į hebrajų kalbą kūrinėlių, norėdamas skleisti katalikybę tarp žydų („Jėzaus Nazariečio giminės knyga“ ir kt.). Dauguma raštų neišspausdinta. <ref> {{VLE|VI}} |688||Jonas psl.Krizostomas Gintila}}</ref>

[[kategorijaKategorija:Lietuvos kanauninkai]]