Jonas Krikščiūnas-Jovaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Rašyti eilėraščius pradėjo paskatintas [[Povilas Višinskis|P. Višinskio]]. Eilėraščius daugiausia rašė [[1904]]–[[1910]] m., todėl juose atsispindi ir jaunatviškos nuotaikos, ir to meto revoliucinis patosas. Eilėraščiams būdingi vargdienio sunkaus gyvenimo skundai, gamtos motyvai, tautosakinės intonacijos, natūralus melodingumas. Prasidėjus 1905 m. revoliucijai poezijoje pradėjo vyrauti socialdemokratinės spaudos agitacinė frazeologija. Daugelis jo eilių, tokių kaip „Ko liūdi, berželi?“, „Tylus, tylus vakarėlis“ tapo liaudies dainomis. <ref> {{VLE|VIII|743||Jonas Krikščiūnas-Jovaras}}, 743 psl. </ref>