Jonas Kriaučiūnas (1864): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
Eilutė 2:
== Biografija ==
Baigė [[Suvalkų berniukų gimnazija|Suvalkų berniukų gimnaziją]] ir nuo [[1886]] m. [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] studijavo mediciną. [[1889]] m. grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]]. Siekdamas išvengti tarnybos [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je išvyko į [[Tilžė|Tilžę]]. Gyveno pramanyta pavarde – Johan Lubowski. Spaustuvininko Šenkės buvo pakviestas tvarkyti leidžiamų lietuviškų maldaknygių kalbą. Už tai gaudavo pakenčiamą atlyginimą. Daug prisidėjo iš religinių leidinių vydamas [[slavizmas|slavizmus]].
Su [[Vydūnas|Vydūnu]] ir kitais režisavo lietuviškus spektaklius, tarp jų [[Aleksandras Fromas-Gužutis|A. Fromo-Gužučio]] „Kauno pilies išgriovimas“. [[1895]] m. į sostą įžengus [[Nikolajus II|Nikolajui II]], tikėdamasis permainų, grįžo į Lietuvą. Dirbo vertėju [[Kybartai|Kybartų]] tarptautinėje transporto bendrovėje. [[1897]] m. už lietuviškos spaudos platinimą žandarų rotmistro [[Andrejus Vonsiackis|A. Vonsiackio]] pastangomis 2 m. kalintas [[Kauno kalėjimas|Kauno]] ir [[Kresty|Sankt Peterburgo kalėjimuose]], po to 3 metams ištremtas į [[Talinas|Dorpatą]].
Eilutė 10:
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] buvo pasitraukęs į [[Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. [[1916]] m. grįžo į Lietuvą, dirbo laikraštyje „Dabartis“. Su [[Saliamonas Banaitis|S. Banaičiu]] ir [[Adomas Dambrauskas-Jakštas|A. Jakštu]] (Dambrausku) 1916 m. parašė ir išplatino [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] konstitucijos projektą „Postulatus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai atkurti“. Po [[1918]] m. dirbo notaru [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiestyje]], nekilnojamojo turto prekybos tarpininku Kaune. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose [[Lietuva (dienraštis)|„Lietuva“]], „[[Lietuvos aidas]]“, „[[Naujoji Romuva]]“, „Rytas“ ir kituose.
Išleido [[Simonas Daukantas|S. Daukanto]] knygą „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje“, [[Petras Arminas-Trupinėlis|Petro Armino]] „Raštus“ (abu [[1893]] m.), „Iš lietuvių ir lenkų santykių“ (''Ze stosunków litewsko - polskich'', [[1907]] m.) Parašė atsiminimų knygą „Mano praeities vaizdeliai“ ([[1936]] m.) <ref>{{VLE|XI|30|[[Albinas Vaičiūnas]]
== Literatūra ==
* Aleknavičius, B. Dr. Vinco Kudirkos bendražygis : Varpininko J.Kriaučiūno gimimo 130-mečiui [1864 06 18-1941 02 05]. Vakarų ekspresas. 1994, Birž. 18, p.
* Aleknavičius, B. Dr. Vinco Kudirkos bendražygis : Varpininko Jono Kriaučiūno gimimo 130-mečiui. Amžius. 1994, Birž. 18-24 (Nr. 24), p.
* Aleknavičius, B. Mokytojai neapsiriko…: Varpininko J.Kriaučiūno gimimo 130-mečiui. Vakarinis Kaunas. 1994, Birž. 18-20 (Nr. 118), p.
* Aleknavičius, B. Zanavykas, pažadinęs Vilių Storostą : [apie „Varpo“ ir „Ūkininko“ redaktorių, režisierių J.Kriaučiūną]. Vakarų ekspresas. 1995, gruod. 23, p.
* Dobkevičius, K. Pagerbtas žymus spaudos veikėjas [apie J. Kriaučiūno atminimo lentos atidengimą, Kaunas]. XXI amžius. 2001, birž. 6, p.
* Dumčius, A. Įamžinkime Jono Kriaučiūno - spaudos darbuotojo, visuomenės veikėjo atminimą. Kauno diena. 1996, geg. 10, p.
== Šaltiniai ==
Eilutė 24:
{{DEFAULTSORT:Kriaučiūnas Jonas}}
[[Kategorija:Knygnešiai]]
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
| |||