[[1919]] m. [[Lietuvos kariuomenė]]s savanoris. [[1923]] m. [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilimo]] dalyvis. Vienas [[Lietuvos laisvės kovų invalidų draugija|Lietuvos karo invalidų „Vyčių brolijos“]] steigėjų, [[1923]]–[[1930]] m. ir [[1933]]–[[1935]] m. jos valdybos pirmininkas. [[1928]]–[[1931]] m. ir 1933-19351933–1935 m. [[Savanorių sąjunga|Savanorių sąjungos]] sekretorius. Prisidėjo prie [[1926]] m. [[Gruodžio septynioliktosios perversmas|Gruodžio septynioliktosios perversmo]] organizavimo ir vykdymo. Vėliau – pusiau legalios sukarintos organizacijos „Geležinis vilkas“ veikėjas. [[1929]] m. ir [[1934]] m. už dalyvavimą [[voldemarininkai|voldemarininkų]] veikloje tremtas į [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskritį]]. [[1932]]–[[1934]] m. faktinis laikraščio „Tautos balsas“ redaktorius ir leidėjas. 1935 m. gruodžio mėn. suimtas, [[1936]] m. sausio mėn. karo lauko teismo už sąmokslą prieš valdžią nuteistas mirti, bet bausmė pakeista kalėjimu iki gyvos galvos, [[1937]] mėn. sumažinta iki 15 m., [[1938]] m. balandžio mėn. iš kalėjimo paleistas. TSRS okupavus Lietuvą [[1940]] m. [[liepos 11]] d. [[NKVD]] suimtas, [[1941]] m. [[balandžio 23]] d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas, kalintas. Prasidėjus [[Vokietijos-TSRS karas|Vokietijos-TSRS karui]] 1941 m. [[birželio 23]] d. iš [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] išlaisvintas. Per nacių okupaciją 1941 m. liepos - rugsėjo mėn. [[Lietuvių nacionalistų partija|Lietuvių nacionalistų partijos]] laikinasis vadas.<ref>{{VLE|IX|513||Jonas Karutis}} 513 psl.</ref>
