Vikipedija

Stasys Matulaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kvitas (aptarimas | indėlis)
4 375 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Stasys Matulaitis''' ([[1866]] m. [[spalio 24]] d. [[StebuliškėStebuliškės|Stebuliškėse]] ([[MarijampolėMarijampolės rajonas|Marijampolės raj.]]) –- [[1956]] m. [[balandžio 10]] d. [[Vilniuje]]), – gydytojas, [[knygnešys]], spaudos darbuotojas, istorikas.
 
== Biografija ==
 
[[1886]] m. baigė [[MarijampolėMarijampolės gimnazija|Marijampolės]] gimnaziją]], studijavo mediciną [[MaskvaMaskvos universitetas|Maskvos]] universitete]], ten priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai. [[1891]] m. baigęs universitetą, dirbo gydytoju [[Aleksotas|Aleksote]], [[1892]] m. - [[Jieznas|Jiezne]], [[1893]] m. - [[Balbieriškis|Balbieriškyje]]. Iki [[1895]] m. - [[Varpininkai|varpininkas]], nuo [[1893]] m. su [[Kazys Grinius|K.Kaziu Griniumi]] ir V. Palukaičiu buvo „[[Varpas (laikraštis)|Varpo„Varpo“]]“ komisijoje, bet daugumai jo aštrūs straipsniai nepatiko.
 
[[1895]] m. persikėlė į [[Pilviškiai|Pilviškius]] ir iki [[1897]] m. redagavo „[[Ūkininkas (laikraštis)|Ūkininką„Ūkininką“]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpą]]“„Varpą“. [[1895]] m. balandžio mėn. [[Naumiestis|Naumiestyje]] pas [[Juozas Bagdonas|J.Juozą Bagdoną]] organizavo susitikimą su [[Andrius Domaševičius|A.Andrium Domaševičium]], kuriame buvo nutarta, kad, norint atskirti lietuvių socialdemokratų, siekiančių nacionalinio išsivadavimo, veiklą nuo lenkiškų organizacijų būtina steigti [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]. [[Nuo 1895]] m. ėmė laikyti save socialdemokratu ir ta kryptimi pasuko savo redaguojamą „Ūkininką“. [[1898]] m. birželio „[[Sietynas (organizacija)|Sietyno]]“ byloje nuteistas ir trims metams ištremtas į [[Rusija|Rusiją]]. Gyveno [[Sankt Peterburgas|Petrapilyje]], ten vedė vilniškę Vilhelminą Mackevičiūtę, kuri [[1901]] - [[1902]] labai padėjo platinant socialdemokratinę literatūrą.
 
[[1898]] m. birželio mėn. [[Sietynas (organizacija)|„Sietyno“]] byloje nuteistas ir trims metams ištremtas į [[Rusija|Rusiją]]. Gyveno [[Sankt Peterburgas|Petrapilyje]], ten vedė vilniškę Vilhelminą Mackevičiūtę, kuri [[1901]] - [[1902]] m. labai padėjo platinant socialdemokratinę literatūrą.
[[1899]] m. išvyko į Ust Sysolską, [[1902]] m. grįžo į Pilviškius ir iš K. Griniaus atsiteisė išvykstant į tremtį jam duotą saugoti savo sodybą. Teismo metu paaiškėjo S. Matulaičio prieš kunigus rašytų straipsnių autoriaus slapyvardžiai. [[1904]] – [[1906]] m. buvo mobilizuotas į caro kariuomenę. [[1906]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] CK jį pakvietė dirbti į [[Vilnius|Vilnių]], kur jis redagavo „[[Naujoji Gadynė|Naująją Gadynę]]“ ir kitą socialdemokratų spaudą, skaitė populiarias medicinos, istorijos, lituanistikos paskaitas. [[1907]] m. balandžio 7 d. išrinktas į pirmąją ''Lietuvos mokslo draugijos'' valdybą. Nuo [[1911]] m. „[[Visuomenė (žurnalas)|Visuomenės]]“ bendradarbis. ▼
 
[[1899]] m. išvyko į Ust Sysolską, [[1902]] m. grįžo į Pilviškius ir iš K. Griniaus atsiteisė išvykstant į tremtį jam duotą saugoti savo sodybą. Teismo metu paaiškėjo S. Matulaičio prieš kunigus rašytų straipsnių autoriaus [[slapyvardis|slapyvardžiai]].
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|karui]] [[1914]] m. vėl mobilizuotas, dirbo karo ligoninėse. Nuo [[1917]] m. gyveno Maskvoje, [[1917]] m. rugpjūčio mėn. dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, [[1917]] - [[1918]] m. leido ir redagavo „[[Socialdemokratas|Socialdemokratą]]“, vėliau, prisidėjęs prie bolševikų, redagavo „[[Tiesa|Tiesą]]“. [[1918]] m. dirbo Lietuvos reikalų komisaro pavaduotoju, bet staiga [[1918]] m. rugpjūčio mėn. grįžo į Vilnių.▼
 
▲[[1899]] m. išvyko į Ust Sysolską, [[1902]] m. grįžo į Pilviškius ir iš K. Griniaus atsiteisė išvykstant į tremtį jam duotą saugoti savo sodybą. Teismo metu paaiškėjo S. Matulaičio prieš kunigus rašytų straipsnių autoriaus slapyvardžiai. [[1904]] –- [[1906]] m. buvo mobilizuotas į caro kariuomenę. [[1906]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] CK jį pakvietė dirbti į [[Vilnius|Vilnių]], kur jis redagavo „[[Naujoji Gadynė|Naująją„Naująją GadynęGadynę“]]“ ir kitą socialdemokratų spaudą, skaitė populiarias medicinos, istorijos, lituanistikos paskaitas. [[1907]] m. [[balandžio 7]] d. išrinktas į pirmąją ''Lietuvos mokslo draugijos'' valdybą. Nuo [[1911]] m. „- [[Visuomenė (žurnalas)|Visuomenės„Visuomenės“]]“ bendradarbis.
Vilniuje dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, slapta rengė medicinos seseris pogrindžio kovoms. Bolševikams užėmus Vilnių, vėl redagavo „Tiesą“. [[1919]] m. balandžio mėn. Vilnių užėmus lenkams, [[Maskva|Maskvos]] pinigais šelpė Vilniuje likusias bolševikų šeimas. [[1919]] m. birželio mėn. lenkų suimtas, o laikinai išleistas iš kalėjimo, pabėgo į [[Lietuva|Lietuvą]]. Buvo paskirtas [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] ligoninės vedėju, vėl grįžo į LSDP. [[1921]] m. atsisakė dirbti [[Kaunas|Kauno]] karo ligoninės vyr. gydytoju. [[1923]] m. išsikėlė į Marijampolę, dirbo gydytoju, taip pat dėstė istoriją realinėje mokykloje. Spaudžiamas savo dukters, [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] CK narės Katrės ir [[Karolis Požėla|K. Požėlos]], Marijampolėje organizavo pogrindinę moksleivių bolševikų kuopelę, kurios nariai [[1925]] m. [[vasario 12]] d. buvo suimti. Suimtas buvo ir S. Matulaitis, bet, paleistas už 5000 litų užstatą, per [[Latvija|Latviją]] pasitraukė į [[TSRS]]. Nuo [[1927]] m. gyveno [[Minskas|Minske]] ir dirbo [[Baltarusija|Baltarusijos]] Mokslų akademijoje, kur parašė studiją „[[1863]] metai Lietuvoje“, už kurią gavo [[Istorija|istorijos]] daktaro laipsnį. [[1937]] m. ištremtas į [[Kazachstanas|Kazachstaną]], [[1948]] m. amnestuotas.▼
 
▲Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|karui]] [[1914]] m. vėl mobilizuotas, dirbo karo ligoninėse. Nuo [[1917]] m. gyveno [[Maskva|Maskvoje]], [[1917]] m. rugpjūčio mėn. dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, [[1917]] - [[1918]] m. leido ir redagavo „[[Socialdemokratas|Socialdemokratą„Socialdemokratą“]]“, vėliau, prisidėjęs prie [[bolševikai|bolševikų]], redagavo „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesą„Tiesą“]]“. [[1918]] m. dirbo Lietuvos reikalų komisaro pavaduotoju, bet staiga [[1918]] m. rugpjūčio mėn. grįžo į Vilnių.
 
Vilniuje dirbo [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] ligoninėje, slapta rengė medicinos seseris pogrindžio kovoms. Bolševikams užėmus Vilnių, vėl redagavo „Tiesą“. [[1919]] m. balandžio mėn. Vilnių užėmus lenkams, Maskvos pinigais šelpė Vilniuje likusias bolševikų šeimas.
 
[[1919]] m. birželio mėn. lenkų suimtas, ir, laikinai išleistas iš kalėjimo, pabėgo į [[Lietuva|Lietuvą]]. Buvo paskirtas [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] ligoninės vedėju, vėl grįžo į LSDP. [[1921]] m. atsisakė dirbti [[Kaunas|Kauno]] karo ligoninės vyr. gydytoju. [[1923]] m. išsikėlė į [[Marijampolė|Marijampolę]], dirbo gydytoju, taip pat dėstė istoriją realinėje mokykloje.
 
▲Vilniuje dirbo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, slapta rengė medicinos seseris pogrindžio kovoms. Bolševikams užėmus Vilnių, vėl redagavo „Tiesą“. [[1919]] m. balandžio mėn. Vilnių užėmus lenkams, [[Maskva|Maskvos]] pinigais šelpė Vilniuje likusias bolševikų šeimas. [[1919]] m. birželio mėn. lenkų suimtas, o laikinai išleistas iš kalėjimo, pabėgo į [[Lietuva|Lietuvą]]. Buvo paskirtas [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] ligoninės vedėju, vėl grįžo į LSDP. [[1921]] m. atsisakė dirbti [[Kaunas|Kauno]] karo ligoninės vyr. gydytoju. [[1923]] m. išsikėlė į Marijampolę, dirbo gydytoju, taip pat dėstė istoriją realinėje mokykloje. Spaudžiamas savo dukters, [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] CK narės Katrės ir [[Karolis Požėla|K.Karolio Požėlos]], Marijampolėje organizavo pogrindinę moksleivių bolševikų kuopelę, kurios nariai [[1925]] m. [[vasario 12]] d. buvo suimti. Suimtas buvo ir S. Matulaitis, bet, paleistas už 5000 litų užstatą, per [[Latvija|Latviją]] pasitraukė į [[TSRS]]. Nuo [[1927]] m. gyveno [[Minskas|Minske]] ir dirbo [[Baltarusija|Baltarusijos]] Mokslų akademijoje, kur parašė studiją „[[1863]] metai Lietuvoje“, už kurią gavo [[Istorija|istorijos]] daktaro laipsnį. [[1937]] m. ištremtas į [[Kazachstanas|Kazachstaną]], [[1948]] m. amnestuotas.
 
== Nurodos ==
 
* [http://ualgiman.tinklapis.lt/stasys_matulaitis.htm Biografija]
 
[[Category:Lietuvos politikai|Matulaitis, Stasys]]
[[KategorijaCategory:Knygnešiai|Matulaitis, Stasys]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Stasys_Matulaitis"