Butautas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}.
Eilutė 20:
Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] giminės, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus. Broliai [[Patrikiejus]], [[Vytautas]], [[Tautvilas]], [[Vaišvilas]], [[Žygimantas Kęstutaitis]]. Pirmą kartą jį mini [[Janas Dlugošas]], aprašydamas 1336 m. lietuvių reidus į [[Mozūrija|Mozūriją]]. Bet mini kaip [[Gediminas|Gedimino]] sūnų, todėl ši informacija laikoma nepatikima.
 
Žinomas Lietuvoje paliktas jo sūnus Vaidutis (apie [[1365]]-[[1422]] m.), kuris apie [[1381]] m. išvyko į Europą, [[1387]] m. studijavo [[Paryžius|Paryžiuje]]. [[1401]] m. pusbrolis [[Jogaila]] jį pakvietė į [[Lenkija|Lenkiją]], kur jis tapo [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] rektoriumi.<ref> Encyclopedia Lituanica VI. (1970-1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts. </ref>
 
=== Butauto sąmokslas ===
Pirmi patikimi duomenys skelbia, kad [[1365]] m. [[Algirdas|Algirdui]] ir Kęstučiui išvykus į [[Voluinė|Voluinę]] padėti broliui [[Liubartas|Liubartui]], Butautas, susitaręs su [[bajorai]]s ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Tačiau Vilniaus pilininkas Dirsūnas sužinojo apie jo planus. Sąmokslui nepavykus didžiūno Dirsūno sulaikytas ir įkalintas Vilniuje. Bet jo bendrininkas [[Survila]] išgelbėjo jį ir užmušė Dirsūną. Butautas, Survila ir penkiolika jų šalininkų turėjo bėgti. 1365 m. [[liepos 25]] d. atvyko į [[Įsrutis|Įsrutį]] pas [[VO|Vokiečių ordino]] kryžiuočius. Vėliau [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] pakrikštytas Henriko vardu. 1365 m. rugpjūčio mėn. jo vedama kryžiuočių kariuomenė per [[Ukmergė|Ukmergę]] pasiekė Vilnių, bet jo neužėmė. <ref>[[Adolfas Šapoka]]. Butautas. [[Lietuviškoji enciklopedija]] 4 t. red. [[Vaclovas Biržiška]]. [[Kaunas]]: Spaudos Fondas. [[1936]] m.</ref> Per 12 dienų reidą buvo nuniokota [[Kernavė]] ir [[Maišiagala]].
 
=== Prahoje ===
Eilutė 30:
Karaliaus Karolio IV rūmuose apsilankiusį vokiečių poetą Šondochą ({{de|Schondoch}}) Butauto istorija įkvėpė parašyti poemą apie Lietuvos karalių, kuris atsivertė į [[krikščionybė|krikščionybę]].
 
[[1370]]-[[1372]] m. Butautas gyveno imperatoriaus dvare Prahoje. Iš Karolio IV gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių. <ref> {{VLE|III|665||Butautas}}, 665 psl. </ref>
 
Mirė Prahoje praėjus dvejiems metams po jo globėjo Karolio IV mirties. Palaidotas Šv. Tomo bažnyčioje. [[1413]] m. jo brolis [[Vytautas]] užsakė [[Rekviem]] mišias jo atminimui, todėl kartais neteisingai nurodoma jo mirties data.
Eilutė 38:
{{Vikižodynas|Butautas|no=T}}
 
{{DEFAULTSORT:Butautas}}
[[Kategorija:Gediminaičiai]]