Britanijos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
Vokietijos nesėkmė kovojant su Britanijos priešlėktuvine gynyba ir nesugebėjimas priversti Britaniją svarstyti [[paliaubos|paliaubas]] arba [[kapituliacija|kapituliaciją]] yra laikomi pirmuoju dideliu [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]] pralaimėjimu ir vienu iš svarbiausių persilaužimų kare.<ref name="Bungay 2000, p. 388">Bungay, Stephen. The Most Dangerous Enemy: A History of the Battle of Britain. London: Aurum Press, 2000. ISBN 1-85410-721-6 (hardcover), 2002, ISBN 1-85410-801-8 (paperback), p. 388.</ref> Jei Vokietijai būtų pavykę pelnyti pranašumą oro erdvėje, [[Adolfas Hitleris]] būtų galėjęs įgyvendinti [[operacija Jūrų liūtas|operaciją „Jūrų liūtas“]], pagal kurią Vokietijos desantinėmis ir oro pajėgomis būtų užimta visa Didžioji Britanija.
==Ištakos==
Po [[Dunkirko evakuacija|britų ir prancūzų karių evakuacijos iš Dunkirko]] ir [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos kapituliavimo]] 1940 m. birželio 22 d. [[Hitleris]] manė, kad [[Antrasis pasaulinis karas]] praktiškai baigtas; jis taip pat manė, kad nugalėti žemyne ir likę be sąjungininkų, britai greitai sutiks sudaryti taiką.<ref>Bungay 2000, p. 9.</ref> Nors užsienio reikalų sekretorius [[Lordas Halifaksas]] ir dalis britų visuomenės bei politikų norėjo tartis su Vokietija dėl taikos, naujasis premjeras Winston Churchill ir ministrų kabineto dauguma atsisakė svarstyti paliaubų su Vokietija galimybę.<ref>Bungay 2000, p. 11.</ref> Vietoje to Churchill išnaudojo savo retorinius sugebėjimus sustiprinti viešosios nuomonės paramą ilgam karui ir pasipriešinimą kapituliacijai.
== Šaltiniai ==
| |||