Palestiniečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
Po Izraelio – arabų karo 1948 m. – 1949 m., o taip pat po [[šešių dienų karas|šešių dienų karo]] 1967 m., daug arabų palestiniečių paliko savo gyvenamas vietas. Pabėgėlių skaičius 1948 m. sudarė apie 800–900 tūkstančių, o 20 metų vėliau virš 350 tūkstančių. Dabar okupuotose teritorijose gyvena 2,3 mln. Palestiniečių (2001 m.), iš kurių dauguma išeiviai iš Izraelio. Už [[Palestinos autonomija|Palestinos autonomijos]] ribų gyvena dar 2–3 milijonai palestiniečių, daugiausia kaimyninėse arabų valstybėse – daugiausiai [[Jordanija|Jordanijoje]]. Daug iš jų gyvena pabėgėlių stovyklose žemiau skurdo ribos. Iš kitos pusės daug palestiniečių įgavo aukštąjį išsilavinimą arabų universitetuose ir iš ten atsiranda svarbiausi išsilaisvinimo kovos iniciatoriai.
 
Antroje 5 dešimtmečio pusėje atsirado pirma palestinietiška organizacija „Palestinos liaudies išlaisvinimo komitetas“, vadinamas ''al-Fatah''. 1964 m. atsirado „Palestinos išlaisvinimo organizacija“, kuri turėjo reprezentuoti visą palestinosPalestinos tautą. Greitai priimtas Palestinos liaudies kartėlis, kuris tapo savotiška Palestinos konstitucija, į kurią atsišaukė visos palestiniečių partijos ir judėjimai. Per sekančiuskitus metus atsirado nauji, radkalesniradikalesni judėjimai. Kariniai palestiniečių sukilimai (vadinama ''[[intifada]]'') prieš Izraelio valdymą kilo 1987 m. ir 2000 m. Tarp nepriklausomybės aktyvistų toliau reiškiasi nuosaikesni ir radikalesni kovotojai.
{{Commons|Palestinians|no=T}}