Ulysses S. Grant: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 20:
Būdamas 17-kos metų amžiaus, Grantas įstojo į Jungtinių Valstijų karo akademiją. [[1846]] metai, praėjus trejiems metams po karo akademijos baigimo, Ulisas, jau turėdamas leitenanto laipsnį, dalyvavo [[JAV-Meksikos karas|JAV-Meksikos kare]], vadovaujamas generolų [[Winfield Scott|Vinfyldo Skoto]] ir būsimo prezidento [[Zakarijus Teiloras|Zakarijaus Teiloro]]. [[1848]] metais pasibaigus JAV-Meksikos karui, Grantas liko kariuomenėje, tačiau [[1854]] metais staiga atsistatydino. Tolimesniais metais Grantas dirbo nekilnojamo turto agentu, inžinieriumi. Prasidėjus [[JAV pilietinis karas|JAV pilietiniam karui]] Grantas nusprendė prisijungti prie Šiaurės pajėgų.
[[1861]] metais prezidento [[Abraomas Linkolnas|Abraomo Linkolno]] paskirtas savanorių brigados generolu, Grantas jau kitais metais pasiekė pirmąsias dideles Sąjungos pergales, užimdamas Henry ir Donelson fortus [[Tenesis|Tenesyje]]. Grantą nustebino [[Amerikos Valstijų Konfederacija|Konfederatų]] puolimas [[Šailo mūšis|Šailo mūšyje]], tačiau Granto vadovaujamos pajėgos vis dėlto išplėšė pergalę. Tačiau nepaisant to, didelis aukų skaičius sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Tačiau po ilgos kampanijos ir jos pradžioje patirtų keleto pralaimėjimų, Granto [[1863]] metų pergalė [[Viksburgo apgultis|Viksburge]] ir apgultos Sąjungos armijos išlaisvinimas [[Čatanugos kampanija|Čatanugoje]] padėjo jam pelnyti agresyviausio ir sėkmingiausio Linkolno generolo reputaciją. [[1864]] metais Grantą paskyrus vyriausiuoju [[Sąjungos kariuomenė|Sąjungos kariuomenės]] vadu, jis įgyvendino suderintą strategiją, pagal kurią tuo pat metu buvo puolami ir sunaikinami Pietų armijos daliniai ir jų ekonominiai ištekliai, išlaikę pajėgas. [[1865]] metais, po sėkmingo [[Sekinamasis karas|sekinanamojo karo]] prieš konfederatus, Grantas priėmė konfederacijos generolo [[Robert E. Lee|Roberto Ly]] pasidavimą.
Išpopuliarėjęs dėl Sąjungos armijos pergalės pilietiniame kare, Grantas 1868 metais buvo išrinktas [[JAV prezidentas|Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu]] ir perrinktas antrajai kadencijai [[1872]] metais. Grantas buvo pirmasis JAV prezidentas per pastaruosius 40 metų (po [[Andrew Jackson|Endriu Džeksono]]) dirbęs prezidentu pilnas dvi kadencijas. Prezidentavimo laikotarpiu Grantas vadovavo [[Rekonstrukcija (JAV)|Rekonstukcijai]]. Grantas pietuose įtvirtino galingą [[JAV respublikonų partija|Respublikonų partijos]] vaidmenį, taip įtempdamas santykius tarp Šiaurės ir buvusių konfederatų. Prezidento Granto administracija buvo suteršta skandalų, kartais [[Nepotizmas|nepotizmo]]. Naujadaras ''[[Grantizmas]]'' buvo sukurtas aprašyti politinę [[korupcija|korupciją]].
[[1877]] metais Grantas turėjo užleisti prezidento postą. [[1880]] metais jis nesėkmingai bandė būti iškeltas kandidatu į prezidentus trečiajai kadencijai. Tais pačiais nmetais nesąžiningas investuotojas nuskurdino Grantą.
Būdamas ant mirties slenksčio Ulisas Grantas parašė savo [[Uliso Granto memuarai|Memuarus]], kurie buvo labai populiarūs veteranų, visuomenės ir kritikų tarpe. [[1884]] metais Grantas sužinojo, kad serga mirtinu gerklės vėžiu. Praėjus dviems dienoms po to, kai jis baigė rašyti savo memuarus, Grantas mirė, eidamas 64-uosius metus. Prezidentiniai istorikai dažniausiai laiko Grantą vienu blogiausių JAV prezidentų dėl jo korupcijos toleravimo. Tačiau pastaraisiais metais Granto reputacija kai kurių mokslininkų, kurie yra sužavėti dėl Granto paramos pilietinėms afroamerikiečių teisėms, tarpe pagerėjo. <ref>See Skidmore (2005); Bunting (2004), Scaturro (1998), Smith (2001) and Simpson (1998); [http://www.msnbc.msn.com/id/29216774/ List of presidential rankings. Historians rank the 42 men who have held the office.] AP via MSNBC. msn.com. Last visited February 16, 2009. </ref>
== Šaltiniai ==
<references/>
{{start box}}
eilutė 28 ⟶ 35:
{{end box}}
{{JAV prezidentai}}
[[Kategorija:JAV prezidentai]]
| |||