Ledas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ledas''' – kietos būsenos [[vanduo]], [[mineralas]]. Žinoma 1 amorfinė ir 10 kristalinių (9 jų yra patvarios) ledo modifikacijų. [[Žemė]]s sausumoje, vandenyse, atmosferoje <0 &nbsp;°C ir 0,1 [[MPa]] slėgyje susidaro I modifikacijos arba gamtinis ledas.

I modifikacijos ledas susideda iš heksagoninės sistemos kristalų. Kristalus sudaro vandens molekulės, susijungusios 4 [[vandenilis|vandeniliais]] ryšiais į trimatį sluoksninį karkasą: viena molekulė jungiasi su 3 to paties sluoksnio molekulėmis ir su gretima molekule iš gretimo sluoksnio. Ledo struktūroje yra tuštumų, didesnių už vandens molekulę. Ledui tirpstant, suyra tik dalis vandenilinių ryšių, dėl to 0 &nbsp;°C [[temperatūra|temperatūroje]] skystas vanduo turi ledo struktūros liekanų ir nuo jos atitrūkusių vandens molekulių. Pastarosioms patekus į tuštumas, atstumas tarp molekulių sumažėja: dėl to didėja tirpstančio ledo tankis. Šis efektas vyrauja iki 4 &nbsp;°C temperatūros. Plonas ledo sluoksnis yra bespalvis ir skaidrus, storas – žydras. Dėl mažesnio, negu [[vanduo]], tankio (920 kg/m³) gamtinis ledas lieka vandens paviršiuje ir saugo gilesnius vandens telkinius nuo įšalimo iki dugno.

Ledo susidarymas vandens telkiniuose priklauso nuo klimato, metų laiko, vandens apykaitos. Stovinčio gėlo vandens ledo danga pradeda formuotis, kai paviršiaus temperatūra pasiekia 0 &nbsp;°C (ji yra žemesnė už apatinių vandens sluoksnių temperatūrą); sūraus vandens užšalimo temperatūra priklauso nuo druskų koncentracijos.