Adomas Jakštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
iw
red.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{tvarkyti}}
| fonas = culture
'''Adomas Dambrauskas-Jakštas''' (tikrasis vardas [[Aleksandras Dambrauskas]], [[1860]] m.-[[1938]] m.) – lietuvių filosofas ir teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas, Kauno seminarijos ir Peterburgo dvasinės akademijos profesorius.
| vardas = {{PAGENAME}}
 
| paveikslėlis = Dombrovski.jpg
Jį stipriai paveikė [[Vladimiras Solovjovas|V. Solovjovo]] filosofija. Mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]].
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 150px
| gimimo data = {{Gimė|1860|09|8|}}
| gimimo vieta = [[Kuronys]], [[Kėdainių rajonas|Kėdainių raj.]]
| mirties data = {{Mirė|1938|02|19|1860|09|08|}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = filosofas, teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Peterburgo dvasinė akademija]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Adomas Dambrauskas-Jakštas''' (tikrasis vardas [['''Aleksandras Dambrauskas]]''', [[1860]] m.- [[rugsėjo 8]] d. [[Kuronys]]e, [[Kėdainių rajonas|Kėdainių raj.]] – [[1938]] m. [[vasario 19]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – lietuvių filosofas ir, teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas, Kauno seminarijos ir Peterburgo dvasinės akademijos profesorius.
 
== Biografija ==
Mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]]. [[1881]] m. įstojo į [[KKS|Žemaičių kunigų seminariją]] Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. [[1884]] m. išsiųstas tęsti mokslų į [[Peterburgo dvasinędvasinė akademiją. 1895 m. paskiriamas Kauno kalėjimo kapelionu, o 1898 m. – kariuomenės nuodėmklausiu. 1898 m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, o 1900 m. – Žemaičių vyskupo M. Paliulionio sekretoriumi. 1902 m. išvyko profesoriauti į Petrapilioakademija|Peterburgo dvasinę akademiją]].
1906 m. grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. Redagavo žurnalus: „Draugija“, „Ateitis“, „Garnys“ ir kt. 1911 m. su kitais įkūrė ateitininkų organizaciją. 1914 m. buvo pakeltas į prelatus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. 1922 m. su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją (LKMA) ir buvo jos pirmininkas, o nuo 1933 m. – akademikas. 1928 m. apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno klausimais („Mūsų naujoji literatūra“ (1923–1924, 2 t.), „Ekspresionizmas dailėje ir poezijoje“ (1921), „Meno kūrybos problemos“ (1931), filosofijos („Mokslas ir tikėjimas“ (1930), „Pikto problema“ (1935), „Aukščiausias gėris“ (1937), matematikos („Naujos trigonometriškos sistemos“ (1922), teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais. Parašė biografinių apybraižų rinkinį „Užgesę žiburiai“ (1930); eilėraščių rinkinius: „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Lyrika“ (1930), feljetonų rinkinį „Šypt – šypt“ (1931) ir kt. Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais. Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas bei aktyvus esperanto kalbos propaguotojas. 1890 m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, 1918 m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, o 1922–1926 m. redagavo žurnalą „Litova stelo“.
Iki 1911 m. Onos Vitkauskytė knygynas išleido fotografinį atviruką „A. Jakštas“. Skulpt. Antanas Aleksandravičius sukūrė natūralaus dydžio jo biustą, kurio likimas nežinomas. Buvo išleistas Adomo Jakšto „Raštų“ tritomis (Vilnius, 1995–1997). Maironio lietuvių literatūros muziejus parengė informacinį leidinėlį „Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, 1860–1990“ (Kaunas, 1992). 2001 m. pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dail. Antanas R. Šakalys).
 
[[1895]] m. paskiriamas [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimo]] kapelionu, [[1898]] m. – kariuomenės nuodėmklausiu. 1898 m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, [[1900]] m. – Žemaičių vyskupo [[Mečislovas Paliulionis|Mečislovo Paliulionio]] sekretoriumi.
*[[1998]] m. Karaliaus Dvaro gatvei suteiktas A. Jakšto vardas (Kauno m. valdybos 1998 02 17 sprend. Nr. 93).
*[[1922]] m. [[spalio 15]] d. už žymius nuopelnus mokslui jam suteiktas [[LU]] garbės profesoriaus vardas.
*[[1928]] m. [[gruodžio 14]] d. Gamtos ir matematikos fakultetas suteikė garbės daktaro vardą.
*[[1932]] m. [[spalio 29]] m. garbės daktaru jį išrinko [[VDU]] Humanitarinių mokslų fakultetas.
*[[1999]] m. [[lapkričio 17]] d. A. Jakštas-Dambrauskas pripažintas [[KTU]] garbės daktaru<ref>http://www.vdu.lt/apie_vdu/garbes_dr.html [žiūrėta 2008 01 10]</ref><ref>http://www.ktu.lt/lt/apie_universiteta/daktarai.asp</ref>.
 
[[1902]] m. išvyko profesoriauti į Peterburgo dvasinę akademiją. [[1906]] m. grįžęs į Kauną įsteigė [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją]] ir iki mirties jai vadovavo. Redagavo žurnalus: „Draugija“, [[Ateitis (žurnalas)|„Ateitis“]], „Garnys“ ir kt. [[1911]] m. su kitais įkūrė [[Ateitininkai|Ateitininkų]] organizaciją. [[1914]] m. pakeltas į prelatus.
== Šaltiniai ir literatūra ==
<references/>
* Bloznelis, Mindaugas. Aleksandras Dambrauskas-Jakštas grįžta // Kauno diena. – 1998, geg. 4, p. 4.
* Jakšto g. – Portr. // Kaunas: Gatvės ir žmonės. – Kaunas, 2001. – P. 74–75.
* KAA, f. 219, ap. 1, b. 27, lap. 1–4.
* KPTA įamžintų objektų sąrašas.
* Vaitiekūnaitė, Ramutė. Filosofo, teologo, poeto atminimui… – Portr. // Kauno diena. – 1998, geg. 7, p. 3.
* Vasiliauskienė, Aldona. Prelato Mykolo Krupavičiaus atminimas – dailininko Antano Rimanto Šakalio voke // Lietuvos aidas, 2006, [[kovo 18]] d., p. 7.
 
1906 m. grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. Redagavo žurnalus: „Draugija“, „Ateitis“, „Garnys“ ir kt. 1911 m. su kitais įkūrė ateitininkų organizaciją. 1914 m. buvo pakeltas į prelatus. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, ištremtas iš Kauno. Kaizerinės okupacijos metu grįžo ir Kunigų seminarijoje dėstė filosofiją. [[1922]] m. su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją ([[LKMA]]) ir, buvo jos pirmininkas, o nuo [[1933]] m. – akademikas. [[1928]] m. apdovanotas [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius|DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu]]. Palaidotas šalia [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedros bazilikos]].
== Kūriniai ==
* Pikto problema (1935).
* Aukščiausiasis gėris (1937)
 
== RaštaiKūryba ==
Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno klausimais: („Mūsų naujoji literatūra“ (1923–1924, 2 t.), „Ekspresionizmas„[[Ekspresionizmas]] dailėje ir poezijoje“ (1921), „Meno kūrybos problemos“ (1931), filosofijos: („Mokslas ir tikėjimas“ (1930), „Pikto problema“ (1935), „Aukščiausias gėris“ (1937), matematikos: („Naujos trigonometriškos sistemos“ (1922), teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais. Parašė biografinių apybraižų rinkinį „Užgesę žiburiai“ (1930); eilėraščių rinkinius: „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Lyrika“ (1930), feljetonų rinkinį „Šypt – šypt“ (1931) ir kt. Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais. Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas bei aktyvus esperanto kalbos propaguotojas. 1890 m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, 1918 m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, o 1922–1926 m. redagavo žurnalą „Litova stelo“.
 
Parašė biografinių apybraižų rinkinį „Užgesę žiburiai“ (1930); eilėraščių rinkinius: „Dainų skrynelė“ (1894), „Nakties matymai“ (1906), „Lyrika“ (1930), feljetonų rinkinį „Šypt-šypt“ (1931) ir kt.
 
Bendradarbiavo su pagrindiniais to meto periodiniais leidiniais. Buvo reiklus, kategoriškas meno kūrinių vertintojas ir kritikas bei aktyvus [[esperanto]] kalbos propaguotojas. [[1890]] m. išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį, [[1918]] m. įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, [[1922]]–[[1926]] m. redagavo žurnalą „Litova stelo“. <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=JAK%D0TAS%20ADOMAS,%20tikroji%20pavard%EB%20Dambrauskas%20Aleksandras</ref>
 
=== Kūriniai ===
* Pikto problema, (1935).
* Aukščiausiasis gėris, (1937)
 
=== Raštai ===
* Raštai. I tomas, 1995 m., Mintis
* Raštai. II tomas, 1996 m., Mintis
* Raštai. III tomas, 1997 m., Mintis
 
== Atminimo įamžinimas ==
{{DEFAULTSORT:Jakštas, Adomas}}
* Iki 1911 m. Onos Vitkauskytės knygynas išleido fotografinį atviruką „A.Jakštas“. Skulptorius [[Antanas Aleksandravičius]] sukūrė natūralaus dydžio jo biustą, kurio likimas nežinomas.
* [[1922]] m. [[spalio 15]] d. už žymius nuopelnus mokslui jam suteiktas [[Lietuvos universitetas|LU]] garbės profesoriaus vardas.
* [[1928]] m. [[gruodžio 14]] d. Gamtos-matematikos fakulteto siūlymu suteiktas Lietuvos universiteto garbės daktaro vardas. <ref>http://www.vdu.lt/apie_vdu/garbes_dr.html</ref>
* [[1932]] m. [[spalio 29]] m. garbės daktaru jį išrinkosuteiktas [[VDU]] Humanitarinių mokslų fakultetasfakulteto garbės daktaro vardas.
* [[Maironio lietuvių literatūros muziejus]] parengė informacinį leidinėlį „Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, 1860–1990“ (Kaunas, 1992).
* [[1998]] m. [[vasario 17]] d. Karaliaus Dvaro gatvei Kaune suteiktas A. Jakšto vardas (Kauno m. valdybos 1998 02 17 sprend. Nr. 93).
* 1998 m. [[gegužės 6]] d. ant namo Rotušės a. 23 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. [[Vladas Žuklys]]). <ref>http://www.lcn.lt/bzinios/bz9810/810bl7.html</ref>
* [[1999]] m. [[lapkričio 17]] d. A. Jakštas-Dambrauskas pripažintas [[KTU]] garbės daktaru<ref>http://www.vdu.lt/apie_vdu/garbes_dr.html [žiūrėta 2008 01 10]</ref><ref>http://www.ktu.lt/lt/apie_universiteta/daktarai.asp?id=125</ref>.
* [[2001]] m. pradėtoje leisti serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas meninis vokas su jo portretu (dail. Antanas R. Šakalys).
 
== Šaltiniai ir literatūra ==
{{ref}}
 
{{DEFAULTSORT:Jakštas, Adomas}}
[[Kategorija:Vilniaus konferencijos dalyviai]]
[[Kategorija:Lietuvos filosofai]]
[[Kategorija:Lietuvos feljetonistai]]
[[Kategorija:Lietuvos esperantininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos poetai]]
[[Kategorija:Lietuvos prelatai]]
eilutė 44 ⟶ 81:
[[Kategorija:Lietuvos kapelionai]]
[[Kategorija:Ateitininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos feljetonistai]]
[[Kategorija:Lietuvos esperantininkai]]
 
[[eo:Adomas Jakštas]]