Maorių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Maorių kalbą į Naująją Zelandiją atsinešė čia atsikraustę [[polinezija|polineziečiai]], manoma, kad iš Taičio arba Kuko salų. Apie [[1860]] m., į salą keliantis britų emigrantams, [[misionierius|misionieriams]], aukso ieškotojams ir prekeiviams, kalba iš pagrindinės pavirto mažumos gyventojų kalba. Vėlai [[XIX amžius|XIX a.]] buvo įtvirtinta angliškų [[mokykla|mokyklų]] sistema, o [[1880]] m. Maori kalbos naudojimasvartojimas mokyklose buvo uždraustas (spekuliuojama, kad toks buvo maorių lyderių pageidavimas, kad maorių jaunimas išmoktų laisvai kalbėti angliškai). Daug maorių pramoko anglų kalba, nors iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] daugumai maorių gimtoji kalba buvo Maori, vartota namuose, religiniuose ritualuose, politiniuose susirinkimuose, literatūroje bei [[laikraštis|laikraščiuose]].

Apie [[1930]] m. parlamento pasitarimai buvo vykdomi anglų kalba, kas kėlė nepatogumų maorių parlamentarams. Nuo to laikotarpio fiksuotas staigus kalbančių Maori sumažėjimas, ir apie [[1980]] m. šia kalba kaip gimtąja galėjo kalbėti tik apie 20 % maorių; dauguma jų jos nebevartojo ir namuose.

Tuo metu maorių lyderiai suvokė, kad iškilo savo kalbos išnykimo grėsmė, ir pradėjo organizuoti įvairias maorių kalbos susigrąžinimo programas, pvz., Kōhanga Reo judėjimas, kurio dėka maori kalbos nuo mažens buvo mokomi vaikai nuo mažens. Dėl to buvo įsteigta pradinės mokyklos maorių kalba programa Kura Kaupapa Māori.