Robert Brown: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{tvarkyti}}

 

Edinburge Braunas įsitraukė į medicinos studijas, bet nesiliovė domėtis [[botanika]]. Laikui bėgant, pastaroji vis labiau įtraukė jaunąjį Brauną. Jis pradėjo lankyti Johno Walkerio paskaitas, surengė ekspediciją į [[Škotija|Škotijos]] aukštumas. Po to skrupulingai aprašė ten rastus augalus. Taip pat pradėjo susirašinėti su Williamu Witheringu, vienu iš žymiausių tų dienų botanikų. Tuo laikotarpiu Braunas atrado naują augalą (žolę) Alopecurus alpinus. 1792 metų sausio mėnesį Edinburge buvo perskaitytas jo pirmasis straipsnis, bet jis taip ir nebuvo išspausdintas Braunui esant gyvam.

Šis reiškinys pasikartojo taip pat, kaip ir praeitą kartą. Negyvo molio dalelės gyvumu nenusileido žiedadulkėms. Ir vėl tas pats klausimas: "Kodėl? Kodėl jos juda?"

Braunas buvo tikras [[mokslininkas]] ir, susidūręs su nesuprastu [[Reiškinys|reiškiniu]], ėmėsi kruopščiai jį tyrinėti. Jis nustatė, kad karštame vandenyje dalelytės blaškosi greičiau nei šaltame. Įsitikino, kad jos juda visiškai atsitiktinais keliais, kurie nepriklauso nuo Londono karietų, trinksinčių grindiniu. Norėdamas tuo įsitikinti, jis sugaišo daug laiko stebėdamas tą patį vaizdą kaimo tyloje... Braunas padarė viską, ką galėjo, ir greitai ramia sąžine vėl ėmė tyrinėti augalų ląsteles. Tai jam buvo kur kas įdomiau. Visą gyvenimą Robertas Braunas buvo tikras, kad istorijoje jo vardas išliks dėl nuopelnų botanikai. Bet... tai bene vienintelis botanikas, įėjęs į [[Fizika|fizikos]] istoriją.