Petras Kriaučiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
cat. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
Pasirodžius [[Aušra (laikraštis)|„Aušros“]] laikraščiui, rėmė jį pinigais, taisė rankraščius, padėjo laikraštį platinti. Užsisakydavo apie 200 egzempliorių, skleisdavo juos gimnazijoje tarp moksleivių ir visoje [[Suvalkija|Suvalkijoje]]. „Aušrą“ gaudavo per muitininką Jakubauską iš [[Virbalis|Virbalio]], parsivežti lietuviškos spaudos į [[Mažoji Lietuva|Mažąją Lietuvą]] vykdavo pats.
Palaikė ryšius su draudžiamos spaudos platintojais kunigais ir buvusiais mokslo draugais. Tai [[Adomas Grinevičius]], [[Simonas Norkus]], [[Antanas Radušis]], [[Jonas Kriaučiūnas (1864)|Jonas Kriaučiūnas]] ir kiti. Dalyvavo pirmajame [[Varpininkai|varpininkų]] susirinkime, redagavo [[Varpas (laikraštis)|„Varpo“]] straipsnius. Buvo [[Marijampolė]]je įsikūrusios [[Sietynas (organizacija)|Sietyno draugijos]] narys. [[Kazys Grinius|Kazio Griniaus]] duomenimis, turėjo apie 80 įžymių mokinių (23 iš jų buvo nukentėję nuo persekiojimų). Bendradarbiavo, o vėliau ir padėjo sunkiai sergančiam [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]].
[[1887]] m., atleistas iš mokytojo pareigų, įsidarbino apygardos teismo suvažiavimo raštvedžiu. [[1889]] m. [[sausio 30]] d. paskirtas [[Plokščiai|Plokščių]] ([[Šakių rajonas|Šakių raj.]]) teisėju. Čia su studentais, kunigais, šviesuomene, aptardavo lietuvybės gaivinimo, spaudos leidimo bei platinimo klausimus. [[1899]] m. iš teisėjo pareigų atleistas. Grįžo į [[Marijampolė|Marijampolę]], dirbo advokatu. Nuo [[1906]] m. vėl pradėjo mokytojauti. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu kartu su gimnazija pasitraukė į [[Rusija|Rusiją]], apsigyveno [[Jaroslavlis|Jaroslavlyje]].
| |||