Klaipėdos senamiestis: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Senamiesčio likimas ir dabartinė situacija ==

Po karo sovietmečiu Lietuvoje komunistiniam režimui buvo reikalingos įspūdingos aikštės vadų paminklams ir socialistinį realizmą atitinkantiems statiniams ir aikštėms statyti, todėl miesto centro atstatymas nebuvo planuojamas. Ir net beveik sveiki išlikę pastatai nebuvo atstatomi, o nugriaunami. Šiandien miestas architektūros specialistų požiūriu nykus, standartiškai sovietinis, iki horizonto išsitiesęs blokinių namų miestas su labai mažu, chaotiškai sujauktu išlikusiu senuoju miesto centru ir buvusiu naujamiesčiu dešiniajame Danės krante. Tik per stebuklą išlikęs reguliarusis senamiesčio gatvių tinklas, bet jau gana sunkiai atpažįstamas. Nėra išlikusių bažnyčių bokštų vertikalių, neliko ir įspūdingos upės krantinės bei daugelio Vokiškųjų paminklų. Šių dienų Klaipėdos kūrybinė ir akademinė inteligentija viešai diskutuoja ar atstatyti ir atkurti buvusį miesto grakštumą, jo nepakartojamą europietišką dvasią, atvirą Europos kultūriniams vėjams, artimą Hanzos miestų sąjungos tradicijoms, bei puoselėti apie 20 proc. (senamiestis nuolat mažėja, todėl procentai pateikti apytikriai) išlikusį senamiestį.

 

Siekį atkurti, atstatyti, išsaugoti architektūrinį ir etnokultūrinį paveldą visuomenėje labiausiai agituoja architektas Vytauto Šliogeris bei Klaipėdos universiteto docentė Dalia Kiseliūnaitė. Jie ragina, kad centre būtų galima atstatyti senuosius namų fasadus palei Danės upę, nes jų nuomone tam dabar niekas nebetrukdo, yra laisvi plotai. Agituoja atstatyti Klaipėdos pilį ir bažnyčias, kurios buvo miesto panoramos charakteringiausias bruožas. Visuomenėje kelia nerimą ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjo doc. Algio Vyšniausko, kuris yra vienas iš aukštybinių pastatų išdėstymo schemos uostamiestyje rengėjų, pareiškimas, kad Atgimimo aikštė jau nebe istorinė, nes „kvartalo vaizdą jau yra pakeitęs „Klaipėdos“ viešbutis ir Muzikinis teatras“. Suburta Miestiečių iniciatyvinė grupė reikalauja, kad visų pirma būtų parengta senamiesčio renovavimo ir vystymo koncepcija, kurioje būtų numatyta visa, kas jame bus saugoma, atstatoma, naujai statoma ir apibrėžta, kokių reikalavimų turėtų būti laikomasi. Tai turėtų tapti savotišku kodeksu visiems įsikuriantiems senamiestyje, jį renovuojantiems ir vykdantiems statybas. Tai turėtų būti nurodoma visose sklypų pirkimo arba nuomos sutartyse. O tiek bendrieji, tiek detalieji planai turėtų neprieštarauti tai koncepcijai, kuri būtų priimta visų politinių partijų ir visuomenės susitarimu. Miestiečių iniciatyvinė grupė viešina miesto problemą dėl ir toliau vis ardomų ir griaunamų senosios architektūros pastatų. Jų teigimu suniokotas senasis istorinis miesto malūnas Tilžės gatvėje, kurio gerokai apardytas korpusas tebestovi. Tokiais ir panašiais skundais užsuka ir eiliniai miesto gyventojai į miesto paminklosaugos būstinę Tomo g. 2 ir bando informuoti būstinės darbuotojus apie pažeidimus. Būstinės darbuotojų nuomone miesto istoriniai malūnai buvo leisti nugriauti, nes ekspertų buvo pripažinti mažareikšmiais, neturinčiais išliekamosios vertės statiniais. Tarp miestiečių vyrauja tvirta nuomonė, kad paminklosaugos būstinės darbuotojai yra nekompetetingi ir korumpuoti.