Pretorijonai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''PretorianaiPretorionai''' ({{la|praetoriani}}), kitaip dar ''pretorianųpretorionų gvardija'', ''pretorijos kohortos'' ({{la|praetoriae cohortes}}) - [[Senovės Roma|Romos]] [[pretorius|pretorių]] asmens sargybinių, vėliau - imperatorių [[asmens sargybinis|asmens sargybinių]] būriai. Ankstyvoji pretorių sargyba vadindavosi ''pretorijos kohorta'' ({{la|praetoria cohors}})<ref>[http://www.ancientlibrary.com/smith-dgra/0964.html Praetoriani. In:Smith, Dictionary of Greek and Roman Antiquities > page 957]</ref>.

Žodis ''pretorianaspretorionas'' kilo iš {{la|praetor}} 'pretorius, Romos armijai mūšio lauke vadovavęs vadas'. Daug Romos karvedžių sudarydavo asmeninį kareivių būrį, kuris saugodavo jo palapinę ir būdavo jo asmens apsauginiais.

<br>Cezaris mūšio lauke pastebėjo, kad kautynėse pravartu turėti dalinį, galingesnį už kitus legionus. Kai Augustas tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] imperatoriumi [[27 m. pr. m. e.]], jis nusprendė, kad toks būrys pravartus ne tik mūšio lauke, bet ir politikoje. Taigi iš įvairių legionų jis suformavo pretorianųpretorionų gvardiją. PretorianųPretorionų gvardija buvo vienintelis ginkluotas kareivių būrys, leidžiamas būti į pietus nuo [[Rubikonas|Rubikono]], šiaurinės Italijos sienos.

Pirmieji pretorianaipretorionai labai skyrėsi nuo vėlyvesnės gvardijos, kuri žudė imperatorius. Augustas, suprasdamas, kad jam reikia apsaugos pačioje Romoje, stengėsi išlaikyti savo režimo respublikišką išvaizdą. Jis suformavo tik devynias [[kohorta]]s, kuriose pradžioje buvo po 500 pretorianųpretorionų (vėliau - iki 1000). Vienu metu tik trys iš jų budėdavo sostinėje. Taip pat buvo organizuoti maži atskiri raitelių būriai ''[[turma|turmos]]'' iš 30 raitelių kiekvienas. Pirmieji pretorianai buvo suverbuoti iš [[Etrurija|Etrurijos]], [[Umbrija|Umbrijos]], [[Lacijus|Lacijaus]] bei senųjų Romos kolonijų, vėliau juos verbavo ir iš [[Makedonija (Romos provincija)|Makedonijos]], [[Norikas|Noriko]] ir Ispanijos.

Trys budinčios pretoriųpretorionų kohortos, nekrisdamos į akis, saugojo rūmus ir kitus svarbius pastatus. Tuo tarpu likusios pretorianųpretorionų kohortos bazavosi miestuose aplink Romą. Atskira kohorta negalėjo kelti jokios grėsmės.

<br>Sistema smarkiai nepasikeitė, kai Augustas paskyrė du [[pretorianųpretorionų prefektas|pretorianųpretorionų prefektus]] [[2 m. pr. m. e.]] – Kvintui Ostorijų Skapulą ir Salvijų Aperį, – nors pagerėjo organizavimas ir vadovavimas.

PretorianaiPretorionai gaudavo dvigubą algą ir ypatingų privilegijų. Augustas buvo nustatęs 12 metų pretorianųpretorionų tarnybą, kuri vėliau padidėjo iki 16 metų. Atitarnavę numatytus metus pretorianųpretorionų kareiviai gaudavo 20 000 [[sestercija|sestercijų]] išmoką.

<br>Kartais teigiama, kad visi pretorianaipretorionai buvo prilyginti paprastų legionų [[centurionas|centurionams]], nes jie kaip ir centurionai turėjo teisę nešiotis [[Vitis (lazda)|vitį]]

Augustui mirus [[14 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. pretorianųpretorionų nuolankumas baigėsi. Nuo to laiko pretorianųpretorionų gvardija naudojosi savo karine jėga Romos politiniuose žaidimuose primesti savo darbotvarkę. Augustas buvo vienintelis imperatorius, kuriam pretorianaipretorionai buvo absoliučiai ištikimi. Po jo mirties pretorianųpretorionų gvardija tarnavo savo interesams. Per jų ambicingo prefekto Lucijaus Elijaus Sejano machinacijas pretorianaipretorionai iš Italijos [[kareivinės|kareivinių]] persikėlė į pačią Romą. [[23 m.]] Sejanas įtikino [[Tiberijus I|Tiberijų]] pastatyti ''[[Castra Praetoria]]'' (pretorianųpretorionų stovyklą) prie pat Romos sienų. Kiekvieną parą viena pretorianųpretorionų kohorta budėdavo imperatoriaus rūmuose. Taigi, visa pretorianųpretorionų gvardija buvo imperatoriaus žinioje, bet ir valdovai buvo taip pat priklausomi nuo pretorianųpretorionų. Tai paaiškėjo [[31]] m., kai Tiberijus buvo priverstas pasitikėti savo ''cohors praetoria'' prieš Sejano šalininkus. Nors pretorianųpretorionų gvardija išliko ištikima Tiberijui, jų potenciali politinė galia tapo aiški.

Karo žygiuose pretorianųpretorionų gvardija buvo eilinis Romos armijos dalinys. Retai naudojami pirmųjų imperatorių, pretorianaipretorionai tapo gan aktyvūs [[69]] m. Jie gerai kovojo Bedriako mūšyje už [[Otas|Otą]]. [[Domicianas|Domicianui]] ir [[Trajanas|Trajanui]] valdant, pretorianųpretorionų gvardija dalyvavo karuose nuo [[Dakija|Dakijos]] iki [[Mesopotamija|Mesopotamijos]], o su [[Markas Aurelijus|Marku Aurelijum]] daugybę metų praleido prie [[Dunojus|Dunojaus]] fronto. III a. pretorianųpretorionų gvardija padėjo imperatoriams įvairiuose karo žygiuose.

Po Sejano mirties, kuris pretorianaipretorionai nužudė už Tiberijaus suteiktą 1000 [[denarijus|denarijų]] ''[[donativumas|donativumą]]'', pretorianųpretorionų gvardija pradėjo žaisti vis ambicingesnį ir kruvinesnį žaidimą. Dėl pakankamai didelės pinigų sumos ar noro jie žudydavo imperatorius, persekiodavo savo pačių prefektus ar veikdavo prieš Romos miestiečius. 41 m. [[Kaligula|Kaligulą]] nužudė sąmokslininkai senatoriai ir pretorianaipretorionai. Į sostą pretorianaipretorionai pasodino [[Klaudijus I|Klaudijų]], nepaisydami senato norų.

PretorianųPretorionų gvardija, galėdama žudyti imperatorius, neturėjo galios valstybės valdyme, skirtingai nei rūmų personalas, [[senatas]] ir biurokratija. Dažnai po siaubingo smurto protrūkio ateidavo naujojo imperatoriaus kerštas. [[193]] m. [[Didijus Julianas]] nusipirko sostą iš pretorianųpretorionų gvardijos, kai jis buvo aukcione po [[Pertinaksas|Pertinakso]] mirties. Tais pačiais metais Septimijus Severas atžygiavo į Romą, paleido pretorianųpretorionų gvardiją ir sukūrė savo iš Panonijos legionų. Net [[Vespasianas]] 69 m., pasitikėjęs susierzinusiomis kohortomis, kurias paleido [[Vitelijus]], užėmęs sostą sumažino jų kiekį. Apsisaugodamas jis paskyrė savo sūnų [[Titas|Titą]] pretorijųpretorionų prefektu. Maištaujančios minios dažnai kovojo su pretorianaispretorionais per [[Maksiminas Traksas|Maksimino Trakso]] valdymą žiauriuose gatvių mūšiuose.

271 m. Aurelianas išplaukė į rytus sunaikinti Palmyros (Sirija) galią su legionais, pretorianųpretorionų gvardija ir kitais kavalerijos daliniais. Palmyra buvo lengvai nugalėta.

284 m. Diokletianas pažemino pretorianųpretorionų statusą. Jie nebebuvo rūmų gyvenimo dalis, nes Diokletianas gyveno Nikomedijoje, 100 km nuo [[Bizantijus|Bizantijaus]] [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]]. Asmenine imperatorių sargyba tapo du nauji gvardijos daliniai jovianai ir herkulianai (pavadinti pagal dievus [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterį]] ir [[Heraklis|Heraklį]]. Ši praktika išliko [[Tetrarchija|Tetrarchijos]] metais. Kai Diokletianas 305 m. [[kovo 1]] d. atsistatydino, ''Castra Praetoria'' (Roma) stovėjo tik maža pretorianųpretorionų [[Įgula (fortifikacija)|įgula]].

PretorianųPretorionų gvardijos galas priartėjo 306 m., kai [[Maksentijus]], imperatoriaus [[Maksimianas|Maksimiano]] sūnus, buvo ignoruotas kaip įpėdinis: kariuomenė perėmė reikalą į savo rankas ir jį paskelbė imperatoriumi Italijoje [[spalio 28]] d. Cezaris Flavijus Valerijus Severas, vykdydamas [[Galerijus|Galerijaus]] įsakymus, bandė išformuoti pretorianųpretorionų gvardiją, bet ji sukilo ir prisidėjo prie Maksentijaus. Tada [[Konstantinas I]], įsiverždamas į Italiją [[312]] m., stojo į lemiamą Milvijos tilto mūšį, pretorianųpretorionų gvardija sudarė didžiąją Maksetijaus armijos dalį. Vėliau Romoje Konstantinas galutinai išformavo pretorianųpretorionų gvardiją. Kariai buvo išsiųsti į įvairiausius imperijos kampelius, o ''Castra Praetoria'' nugriauta. Taip prasidėjo naujas Romos imperijos laikotarpis.