Pijus Bielskus: Skirtumas tarp puslapio versijų

127 baitai pašalinti ,  prieš 11 metų
red.
(cat.)
(red.)
'''Pijus Bielskus''' ([[1880]] m. [[sausio 11]] d. [[Balsupiai|BalsupiųBalsupiuose]] kaime, [[Šunskų valsčius]], [[Marijampolės apskritis]] – [[1958]] m. [[liepos 16]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], filosofijos mokslų daktaras, profesorius, [[Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija|Lietuvos Prezidento kanceliarijos]] viršininkas.
 
== Biografija ==
Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]] ir [[seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]] (SKS). [[1903]] m. įšventintas kunigu. [[1904]] m. išvyko studijuoti į [[Fribūro universitetas|Fribūro]] ir [[Liuveno universitetas|Liuveno]] universtetus. Pastarojoje aukštojoje mokykloje kartu su bendraminčiais įkūrė studentų draugiją ''Lietuva Belgijos Liuvene'', paruošė jos įstatus. [[1910]] m. filosofijos mokslų daktaro lapisniulaipsniu iš Liuveno universiteto grįžo į Seinų kunigų seminarijąSKS ir profesoriavo joje iki 1914 m. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui1914]] pasitraukė į [[Rusija|Rusiją]] ir [[Tambovas|Tambove]] buvo vienas iš [["Žiburio" draugijos]] mergaičių gimnazijos vadovų. 1918-1919 m. vėl dėstė Seinų kunigų seminarijoje. [[1919]] m. [[birželio 16]] dieną kartu su kunigais Grigaičiu ir Staugaičiu dalyvavo [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]], derėjosi su [[Vatikanas|Vatikano]] atstovu [[kardinolas|kardinolu]] Gasparri dėl Lietuvos pripažinimo ''de jure''. Vienas iš [[Ateitininkai|Ateitininkų federacijos]] vadovų. Nuo 1920 m. dirbo valstybinį darbą - buvo komisijos sienai su [[Latvija]] nustatyti narys. Po metų paskirtas Prezidento kanceliarijos viršininku, kuriuo išdirbo iki pat [[Raudonoji Armija|Raudonosios Armijos]] atėjimo 1940 m. Kartu jis buvo ir [[Ordinų kancleris|ordinų kancleriu]] – tvarkė [[Lietuvos valstybės apdovanojimai|valstybės apdovanojimus]].
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] pasitraukė į [[Rusija|Rusiją]] ir [[Tambovas|Tambove]] buvo vienas iš [[„Žiburio“ draugijos]] mergaičių gimnazijos vadovų. [[1918]]–[[1919]] m. vėl dėstė SKS. 1919 m. [[birželio 16]] d. kartu su kunigais [[Aleksandras Grigaitis|Aleksandru Grigaičiu]] ir [[Justinas Staugaitis|Justinu Staugaičiu]] dalyvavo [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]], derėjosi su [[Vatikanas|Vatikano]] atstovu [[kardinolas|kardinolu]] Gasparri dėl Lietuvos pripažinimo ''de jure''.
1940 m. Pijus Bielskus nuvyko pas savo brolį knygnešį [[Vincas Bielskus|Vincą Bielskų]] ir jo namuose paslėpė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] originalą, kurio tolesnis likimas tebėra nežinoma. Pastangos rasti jį vėliau liko bevaisės.
 
Vienas iš [[Ateitininkai|Ateitininkų federacijos]] vadovų. Nuo [[1920]] m. dirbo valstybinį darbą – buvo komisijos sienai su [[Latvija]] nustatyti narys. Po metų paskirtas prezidento kanceliarijos viršininku, kuriuo išdirbo iki pat [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] atėjimo [[1940]] m. Kartu jis buvo ir [[ordinų kancleris|ordinų kancleriu]] – tvarkė [[Lietuvos valstybės apdovanojimai|valstybės apdovanojimus]]. 1940 m. nuvyko pas savo brolį knygnešį [[Vincas Bielskus|Vincą Bielskų]] ir jo namuose paslėpė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] originalą, kurio tolesnis likimas nežinomas.
Tarybiniais metais dirbo įvairiose pareigose, paskutinė jo darbo vieta - sodininkas [[Kaunas|Kauno]] [[Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė|J. A. Domaševičiaus tuberkuliozės sanatorijoje]].
 
TarybiniaisSovietiniais metais dirbo įvairiose pareigose, paskutinė jo darbo vieta - sodininkas [[Kaunas|Kauno]] [[Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė|J. A. Domaševičiaus tuberkuliozės sanatorijoje]].
{{DEFAULTSORT:Bielskus, Pijus}}
 
{{DEFAULTSORT:Bielskus, Pijus}}
[[Kategorija:Ateitininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]]
[[Kategorija:Lietuvos valstybės tarnautojai]]
[[Kategorija:Lietuvos filosofai]]
[[Kategorija:AteitininkaiLietuvos valstybės tarnautojai]]
23 555

pakeitimai