23:34, 24 lapkričio 2009 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai →‎Kultūra ← Prieš tai darytas keitimas		17:06, 25 lapkričio 2009 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Jemeno istorija}} '''Senovės Jemenas''', dar vadinamas '''Jemeno civilizacija''', '''Pietų Arabijos civilizacija''' - senovinė [[civilizacija]], klestėjusi [[Arabijos pusiasalis\|Arabijos pusiasalio]] pietvakarinėje dalyje (apytikriai dabartinio [[Jemenas\|Jemeno]] teritorijoje) ir [[Eritrėja\|Eritrėjos]] bei šiaurinės [[Etiopija\|Etiopijos]] teritorijoje I tūkst pr. m. e. - I mūsų eros tūkst. pradžioje, iki šalyje įsigalint [[Islamas\|Islamui]]. Tai buvo viena iš senųjų pasaulio civilizacijų, vienalaikė [[Senovės Graikija]]i ar [[Senovės Roma]]i. Ji labai stipriai paveikė senąją [[Etiopijos istorija\|Etiopijos istoriją]]. Senovės Jemenas amžininkų senovės graikų ir romėnų buvo vadinamas "Laimingąja Arabija" ({{gr\|Eudaimon Arabia}}, {{la\|Arabia Felix}}). Eilutė 6: Senovės Jemeno civilizacija suklestėjo Arabijos pusiasalio pietvakarinėje dalyje, tose teritorijose, kur dabar yra [[Jemenas]], pietvakarinė [[Saudo Arabija]] ir vakarinis [[Omanas]]. Tai buvo kalnuotas regionas, iš visų pusių apsuptas dykumų ir jūros. Pajūrio teritorijos buvo nesveikos gyventi, drėgnos, be to nebuvo daug natūralių uostų. Visi svarbiausi civilizaciniai centrai kūrėsi kalnuotose vietovėse žemyne, ypač ties didžiausiomis upėmis ([[vadi]]). Tačiau tik sėkmingai sukurtos dirtinės irigacinės sistemos leido sukurti derlingus plotus ir suderė prielaidas civilizacijai. ~~Kadangi~~Senovėje [[Raudonoji jūra]] siauriausioje vietoje buvo lengvai perplaukiama paprasčiausiais laivais per vieną dieną, todėl Senovės Jemenas turėjo labai glaudžius kultūrinius ir politinius ryšius su už Raudonosios jūros esančiomis Etiopijos aukštikalnėmis. Ten gamtinės sąlygos bei gamtinė įvairovė buvo panaši kaip ir Jemene, o dėl nuolatinių kultūrinių santykių senovės Etiopijos kultūra ([[Damotas]], [[Aksumo imperija]]) gali būti laikoma Senovės Jemeno dalimi.<ref>Pankhurst, Richard K.P. 2003. Ethiopia’s Historic Ties with Yemen, ''Addis Tribune''</ref>. == Istorija == === Kahtanitai === Eilutė 18: {{main\|Ausanas\|Saaba\|Mainas (Jemenas)\|Hadramautas\|Katabanas}} [[Vaizdas:Griffon hadhramaut.jpg\|thumb\|150px\|left\|Akmens raižinys iš Hadramauto]] Kahtanitai davė pradžią keletui didžiųjų Pietų Arabijos tautų, kurios galutinai iškristalizavo maždaug VIII a. pr. m. e. susiformavusiose valstybėlėse. Nuo tada atsirado ir vietinė rašto sistema, leidžianti fiksuoti istoriją. Šiose valstybėse buvo statomi puikūs irigaciniai dirbiniai, tokie, kaip [[Maribo užtvanka]], klestėjo žemdirbystė ir ekonomika. Valstybės intensyviai prekiavo su šiaurės šalimis - [[Mesopotamija]], [[Persija]]. Svarbiausios jų prekės buvo prieskoniai bei smilkalai, turėję didžiulę paklausą Senovės pasaulyje~~. Tuo metu teritorijai prigijo pavadinimas ''Arabia Felix'', t. y. "Laimingoji Arabija"~~. Valstybių centrai koncentravosi svarbiausiuose Jemeno upių ([[vadi]]) slėniuose, kur tapo įmanoma žemdirbystė ir irigacija. Svarbiausios tarp jų buvo penkios: Eilutė 24: [[Mainas (Jemenas)\|Mainas]] ({{ar\|معين}} ''Ma'in'') buvo šiauriausia sėslių pietų arabų valstybė, kurios tauta vadinama minėjais ({{ar\|المعينيون}}). Jų svarbiausi prekybiniai miestai buvo ''Qarnawu'' (dabartinis [[Sadahas]], laikomas valstybės sostine) ir ''Yathill'' (dabartinis [[Barakišas]]), kurie koncentravosi ''vadi Madhab''. [[Vaizdas:Panel Almaqah Louvre DAO18.jpg\|thumb\|150px\|left\|Įrašas iš Saabos]] [[Saaba]] ({{ar\|سبأ}}) buvo į pietus nuo Maino, ir jos tauta buvo vadinama saabėjais ({{ar\|السبأيين‎}}). Ši valstybė buvo labiausiai klestinti ir žinoma iš visų. Jos sostinė per visą laikotarpį buvo [[Maribas]], kuriame buvo statomos didingos šventyklos, randama puikių meno dirbinių ir įrašų akmenyje. Ankstyvuoju laikotarpiu valstybė kontroliavo Raudonosios jūros pajūrį. Spėjama, kad saabėjai taip pat kolonizavo dabartinės Etiopijos pakrantes, įkurdami ten [[Damotas\|Damoto]] karalystę. Saaba yra tapatinama su [[Biblija\|Biblijoje]] minima [[Šeba]], iš kurios atvykusi karalienė [[Mikalda]] lankėsi pas [[Saliamonas\|Saliamoną]]. [[Katabanas]] ({{ar\|قتبان}}) buvo į pietus nuo Saabos ir iš pradžių priėjimo prie jūros neturėjo. Jo sostinė buvo [[Timna]] (vadi Baihan), kurioje susikirsdavo visi svarbiausi Senovės Jemeno keliai. Eilutė 31: [[Senovės Hadramautas\|Hadramautas]] ({{Ar\|حضرموت‎}} ''Ḥaḍramawt'') - buvo didžiausia ir ryčiausia valstybė, kurios gyventojai vadinti hadramiais. Valstybė turėjo priėjimą prie Adeno įlankos per stipriausią uostą [[Qana]]. Jos sostinė buvo [[Šabva]]. Viena iš ankstyvojo laikotarpio mįslių yra [[Saabos karalienė]], minima [[Biblija\|Biblijoje]], kuri turėjo lankytis [[Izraelis\|Izraelyje]] karaliaus [[Saliamonas\|Saliamono]] laikais (X a. pr. m. e.). Apie šią karalienę išlikę legendos tiek tarp žydų, tiek Jemene, tiek Etiopijoje. Nėra galutinai sutariama, kas galėtų būti tuometine laikoma Saabos valstybe. === Kovos dėl hegemonijos (VII-I a. pr. m. e.) === [[Vaizdas:Yemen 100 AD.svg\|thumb\|250px\|Senovės Jemenas IV-I a. pr. m. e.]] eilutė 37 ⟶ 39: Pirmasis didesnis karas užfiksuotas VII a., kuomet Saabos valdovas [[Karib-il Vataras]] užpuolė savo stipriausią konkurentą Ausaną ir jį nusiaubė. Nuo tada Ausanas niekuomet nebeatsigavo (ilgainiui buvo užgožtas šiaurinio kaimyno Katabano), jo pagrindinis uostas Adenas atiteko Saabai, o pastaroji tapo stipriausia civilizacijos politine jėga, vadovavusia konfederacijai. V a. pr. m. e. sugriuvus Maribo užtvankai, Saaboje prasidėjo vidinės nelaimės, kas sumažino jos galias. Dėl to IV a. pr. m. e. hegemoniją kuriam laikui įgijo Mainas, o dar vėliau - [[Katabanas]]. [[Eratostenas]] III a. pr. m. e. mini keturias didžiąsias pietinės Arabijos tautas: Saabą, Mainą, Katabaną ir Hadramautą. Tuo metu teritorijai prigijo pavadinimas ''Arabia Felix'', t. y. "Laimingoji Arabija". Tai buvo didžiausias civilizacijos klestėjimo laikotarpis. Jo metu vietos kultūra stipriai veikė [[Etiopija\|Etiopijos]] šiaurines pakrantes, esančias už Raudonosios jūros, kur buvo perduota daug civilizacijos pasiekimų. Etiopijoje susiformavo [[Damotas\|Damoto]] karalystė, suformuota pietų Arabijos karalysčių pavyzdžiu. eilutė 62 ⟶ 64: == Ekonomika == [[vaizdas:Map of the Periplus of the Erythraean Sea.jpg\|thumb\|250px\|Jūrinis smilkalų kelias]] {{main\|Smilkalų kelias}} Senovės Jemeno civilizacijos ekonominis pagrindas buvo taip vadinamasis [[smilkalų kelias]] - jūrinių ir sausumos prekybinių kelių sistema, sujungusi Jemeną su [[Senovės Egiptas\|Egiptu]], [[Levantu]], [[Indija]]. Svarbiausias Jemeno produktas buvo čia gausiai aptinkami [[smilkalai]] ir [[mira]], tuo metu turėję didžiulę paklausą Senovės pasaulyje. Tačiau Jemene buvo gausu ir [[auksas\|aukso]]. ~~== Kultūra ==~~ Kai kurios teorijos Senovės Jemeną tapatina su [[Puntas\|Punto]] šalimi, į kurią Egiptas siųsdavo jūrines ekspedicijas dar II tūkst. pr. m. e., arba senovės hebrajų [[Ofiras\|Ofiro]] šalimi. Vėliau nusistovėjo sausumos karavanų keliai nuo Jemeno, per [[Hidžazas\|Hidžazą]] iki [[Kanaanas\|Kanaano]], ir [[Senovės Izraelis]] buvo šio sausumos kelio pabaigoje. Smilkalų prekybos dėka Jemeno valstybės ne tik turtėjo, bet ir tapo įvairių kultūrinių įtakų susikirtimo vieta. Apie II smilkalų prekyba prarado savo reikšmę, senasis smilkalų kelias sunyko. Tai lėmė ir Senovės Jemeno civilizacijos žlugimą. == Visuomenė ir kultūra == [[vaizdas:Sun temple.jpg\|thumb\|200px\|left\|Maribo šventyklos (Avamo) griuvėsiai]] [[vaizdas:Qataban lion bronze.jpg\|thumb\|200px\|Katabano skulptūra]] Senovės Jemenas išvystė labai aukšto lygio vietinę kultūrą, kurią per prekybos kelius veikė įvairios išorinės tradicijos iš šiaurės, Afrikos ir Indijos. Senovės Jemeniečiai pastatė galingus techninius kūrinius, tarp kurių svarbiausios yra užtvankos ir irigaciniai įrenginiai, kaip kad [[Maribo užtvanka]]. ===Valstybė=== Valstybės senovės Jemen buvo valdomos monarchų, tituluojamų [[mukaribas\|mukaribais]] (mkrb) arba karaliais (mlk). Skirtumas tarp šių dviejų terminų nėra išaiškintas iki šiol. Valdovas buvo absoliutus, nors egzistuodavo ir savotiškos didikų valstybės tarybos, vyresniųjų taryba (qyl). Valstybės stambūs administraciniai vienetai buvo vadinami "kiltimis" (''s<sub>2</sub>ʿb''). Pvz. vėlyvojo Katabano laikais jį sudarė tokios kiltys kaip Radman, Madhi, Almalik, Yahir, [[Ausanas\|Ausan]], Kahad, Dahas, Tubanau. Kiltys buvo skaidomos į mažiausius vienetus - kaimus (byt). ===Kalba ir raštas=== {{main\|Pietų arabų raštas}} Vietos tautos kalbėjo giminingomis [[senovės pietų arabų kalbos\|senovės pietų arabų kalbomis]]. Civilizacija sukūrė savitą rašto sistemą - [[musnadas\|musnadą]], kilusią iš proto-Sinajaus rašto (taigi, giminingą [[finikiečių raštas\|finikiečių raštui]]), turėjusią 29 priebalsius (kaip ir kitos semitinės rašto sistemos, neturėjo balsių žymėjimo). Ja buvo užrašomos vietinės kalbos: saabėjų, minėjų, katabanių, hadramių ir proto-etiopų. Po arabų užkariavimo vietos raštas buvo pakeistas [[arabų raštas\|arabų rašto]], o Etiopijoje jis išsivystė į [[gezo raštas\|gezo raštą]]. ===Religija=== {{main\|Senovės Jemeno religija}} Iki judaizmo ir krikščionybės įtakos, pietų arabai išpažino vietinę religiją, kuri, ir kurios dievybės buvo gimininga kitų [[semitai\|semitų]] religijoms. Čia ryškus trijų kosminių kūnų: Veneros, Saulės ir Mėnulio kultas. Iki judaizmo ir krikščionybės įtakos, pietų arabai išpažino vietinę religiją su dideliais regioniniais skirtumais. Jie garbino [[Venera\|Veneros]] planetą ''Astar'', mėnulio dievą, vadinamą ''Almakach'' (Saaboje), ''Am'' (Kataboje), ''Vad'' (Maine). Egzistavo ir saulės dievybė, kurios vardas beveik neminimas, bet manoma, kad ji vadinosi ''Zatzahrana'', ''Zatbadana'', ''Zathimijama''. Dievus ikonografijoje dažnai simbolizuodavo mėnulio pjautuvas su Astaro skrituliu virš jo, taip pat tokie gyvūnai, kaip [[jautis]] (mėnulis), [[antilopė]] (Astaras), [[ožys]] (Almakachas), [[gyvatė]] (Vadas). ~~===Architektūra===~~ Pietų arabai labiausiai garbino [[Venera\|Veneros]] planetą ''Athtar'' (ʿṯtr), taip pat [[Saulė]]s dievybę, kurios vardas beveik neminimas, bet manoma, kad ji vadinosi ''Šams'', ''Zatzahrana'', ''Zatbadana'', ''Zathimijama''. [[Mėnulis\|Mėnulio]] dievybės buvo traktuojamos kaip nacionalinės atskiruose Jemeno regionuose, ir vadinamos skirtingais vardais: ''Almaqah'' (ʾlmqh) Saaboje, ''Amm'' (ʿm) Katabane, ''Wadd'' (wd) Maine ir Ausane, ''Sin'' Hadramaute. Dievus ikonografijoje dažnai simbolizuodavo mėnulio pjautuvas su Athtaro skrituliu virš jo, taip pat tokie gyvūnai, kaip [[jautis]] (mėnulis), [[antilopė]] (Athtar), [[ožys]] (Almakah), [[gyvatė]] (Wadd). ~~===Dailė===~~ Nuo maždaug II a. Jemeno kultūra santykiavo su monoteistinėmis religijomis [[Judaizmas\|Judaizmu]] ir [[Krikščionybė\|Krikščionybe]], kurios vadintos bendru terminu "rahmanizmas" (rḥmn-n). Tarp jų stipresnė buvo judaistinė tradicija, kuri įsigalėjo Himjaro karalystėje. ==Bibliografija== {{reflist}} ==Nuorodos== {{commonscat\|Ancient Yemen}} * Gerlah, E. 1971. ''Smėlio užpustytos šventovės''. Vilnius:Vaga. * A.F.L. Beeston: Studies in the History of Arabia. Vol. II, Pre-Islamic Arabia. Proceedings of the 2nd International Symposium on Studies of Arabia, 13th-19th April 1979, Riyad 1984, S. 149 ff. {{Senovės civilizacijos}}

Senovės Jemenas: Skirtumas tarp puslapio versijų