Juozas Stankevičius (1866): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
red. |
red. |
||
Eilutė 4:
Anksti neteko tėvo, jį augino patėvis Naujokas. Lankė [[Griškabūdis|Griškabūdžio]] pradinę mokyklą, vėliau mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]] ir [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]]. 1889 m. [[vasario 24]] d. įšventintas kunigu. [[Vikaras|Vikaravo]] įvairiose [[Seinų vyskupija|Seinų vyskupijos]] parapijose, suartėjo su [[Varpininkai|varpininkais]]; 1893 m. dalyvavo jų suvažiavime [[Baltušiai|Baltušių]] kaime (prie [[Barzdai|Barzdų]]). Vienas iš [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijos]] stegėjų, 1905 m. [[Vilnius|Vilniuje]] kartu su [[Jonas Basanavičius|Jonu Basanavičiumi]], [[Jonas Jablonskis|Jonu Jablonskiu]] ir [[Jonas Vileišis|Jonu Vileišiu]] paruošė jos įstatus. Vėliau išvyko į [[Šveicarija|Šveicariją]], kur studijavo [[Fribūro universitetas|Fribūro universitete]]. Kartu su kitais lietuviais (ir su savo jaunesniuoju broliu kunigu [[Jonas Naujokas|Jonu Naujoku]], būsimu [[Vilkaviškio kunigų seminarija|Vilkaviškio kunigų seminarijos]] [[rektorius|rektoriumi]]) dalyvavo studentų draugijos [[Rūta (draugija)|„Rūta“]] veikloje. Apginus disertaciją, jam suteikiamas filosofijos daktaro laipsnis. Pervažiavo į [[Suvalkai|Suvalkus]], kur [[Suvalkų berniukų gimnazija|berniukų gimnazijoje]] dėstė tikybą. Įsitraukė į lietuvišką veiklą, buvo vienas iš [[Suvalkų Vienybės klubas|Suvalkų „Vienybės“ klubo]] įkūrėjų.
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje persikėlė į Vilnių, kur aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. 1916 m. [[birželio 10]] d. kartu su kitais 18 bendraminčių pasiuntė okupacinei vokiečių valdžiai memorandumą, kuriame išdėstė lietuvių tautos siekį gyventi savarankiškoje valstybėje. Už tai [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] valdytojas [[Kazimieras Michalkevičius]] kurį laiką uždraudė J. Stankevičiui vykdyti kunigo pareigas. Dalyvavo 1917 m. lietuvių [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijoje]] ir buvo išrinktas į [[
Visą likusį gyvenimą praleido Vilniuje, aktyviai įsitraukė į miesto lietuvių kultūrinį gyvenimą: prisidėjo atgaivinant lairaščio [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]] leidimą, pats leido ir redagavo savaitraštį [[Nasza ziemia|„Nasza ziemia“]], destė lietuvių [[Vilniaus mokutojų seminarija|mokytojų seminarijoje]] bei [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vytaurto Didžiojo gimnazijoje]]. Lietuviškos spaudos - [[Tėvynės sargas|„Tėvynės sargas“]], [[Vilniaus žinios|„Vilniaus žinios“]], [[Šaltinis (laikraštis)|„Šaltinis“]], [[Vilnis (laikraštis)|„Vilnis“]], [[Vadovas (žurnalas)|„Vadovas“]] - bendradarbis. Palaidotas Vilniaus [[Saulės kapinės]]e. Antkapyje užrašyta: ''Įžymus lituanistikos rinkėjas ir saugotojas''.
| |||