René Descartes: Skirtumas tarp puslapio versijų

R. Dekarto filosofija - tai bandymas sukurti visiškai naują ir nepriklausomą filosofinę sistemą. Naujasis pasaulėvaizdis, anot mąstytojo, turėjo būti prieinamas visiems. R. DekartoDekartas savo filosofinę koncepciją grindė iki tol negirdėta nuostata, kad „iš visų dalykų pasaulyje būtent protas yra paskirstytas teisingiausiai, tad gebėjimas daryti tinkamus sprendimus yra iš prigimties visų žmonių vienodas."<ref>A. Sikora, Susitikimai su filosofija: nuo Herakleito iki Huserlio, Vilnius, 2004, p. 187.</ref> R. Dekartas propagavo naujų žmonių filosofiją, kuri nesiremtų jokiais ansktesnių laikų [[autoritetas|autoritetais]].

Savo filosofinės koncepcijos kūrimą mąstytojas pradėjo nuo [[skepticizmas|skepticizmo]]. R. Dekartas atmetė empirinį metodą. Filosofo mąstymo išeities taškas buvo garsioji nuostata – "[[cogito ergo sum]]" – "mąstau, vadinasi, esu (gyvenu)". "Cogito" tapo pirmąja R. Dekarto filosofinio mąstymo prielaida. Dubito ergo cogito (abejoju, vadinasi, mąstau) yra šios prielaidos prielaida.

„Galiu įsivaizduoti, kad viskas yra apgaulinga sapnų žaismė, kad neegzistuoja nei pasaulis, nei Dievas, kad esu kažkas skirtingo nuo kūno. Tačiau niekaip negaliu pamąstyti, kad nemąstau. Tik mąstymo negaliu jokiu būdu nuo savęs atskirti, tik jis yra būtina mano esybės savastis. Todėl į klausimą, kas aš esu, gali būti tik vienas atsakymas: esu mąstanti esybė, esybė, kuri abejoja, supranta, teigia, prieštarauja, jaučia. Apibrėžiu save kaip nematerialią sielą, kaip substancijasubstanciją, kurios vienintelis atributas yra mąstymas ir kuri yra tapati mąstymui. Net ir tada, kai žvilgsnį nukreipiu į išorės pasaulį, pažįstu juk ne pasaulį, o savo paties psichines būsenas ir intelektinius aktus."<ref>Ten pat, p. 189 - 190.</ref>.