Gnėjus Pompėjus Didysis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
Rencas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 15:
 
== Sicilija ir Afrika ==
Nors dėl jauno amžiaus Pompėjus buvo ''privatus'' (neturėjo ''cursus honorum'' politinio ar su juo susijusio posto), tačiau turtingas žmogus ir talentingas generolas, vadovaujantis trims veteranų [[legionas|legionams]]. Be to, jis troško šlovės ir galios. Per likusią karo Italijoje laiką Pompėjus tapo vienu sėkmingiausiu Sulos generolu ir, kai karas Italijoje priartėjo prie pabaigos, Sula pasiuntė Pompėjų prieš Marijaus šalininkus Sicilijoje ir Afrikoje. Su malonumu patenkindamas žento norus ir norėdamas sutvirtinti savo kaip diktatoriaus pozicijas, Sula iš pradžių jį pasiuntė į Siciliją.
 
[[82 m. pr. m. e.]] Pompėjus lengvai užėmė Siciliją, kuri buvo pagrindinis grūdų tiekėjas Romai. O esantstingant grūdų trūkumui kiltų [[badas]] ir nepasitenkinimas valdžia. Pompėjus numalšino pasipriešinimą griežtom priemonėm: nužudė Gnėjų Papirijų Karboną ir jo sąjungininkus. Nors piliečiai piktinosi jo metodais, jis atsakė viena žymiausių savo citatų: „Ar nenustosite cituoti įstatymus mums, turintiems karduskalavijus prie šonų?“ Sutriuškinęs priešus Sicilijoje, [[81 m. pr. m. e.]] jis persikėlė į [[Afrika (Romos provincija)|Afrikos provinciją]], kur jis nugalėjo Gnėjų Domicijų Ahenobarbą ir [[Numidija|Numidijos]] karalių Hiarbą po įnirtingo mūšio.
 
Po to tęsėsi pergalės ir Pompėjaus kariai paskelbė jį ''imperatoriumi''. Jis gavo pravardę ''adulescentulus carnifex'' („paauglys skerdikas“) dėl jo žiaurumo susidorojant su likusiais priešais. Tais pačiais metais grįžus į Romą, jį entuziastingai sveikino žmonės, o Sula pavadino jį ''Magnus'' (Didžiuoju). Daugelis komentatorių mano, kad tai buvo Sulos žiaurus ir ironiškas pokštas. Prireikė daug laiko, kol Pompėjus privertė visus jį taip vadinti.