Demografinė raida: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ca, cs, cy, de, en, es, fi, hr, it, ja, lmo, nl, no, pt, ru, sk, sr, sv |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
== Raida ==
Demografinė raida labai priklauso nuo [[šalis|šalies]] socialinio ekonominio išsivystymo lygio, plėtros tempų,
tolygumo ir susijusi su visuomenės [[ekonominė raida|ekonominės raidos]] etapais: ikiagrariniu, agrariniu ir industriniu (poindustriniu). Kiekvieną raidos etapą apibūdina tam tikras [[gimstamumas|gimstamumo]] ir [[mirtingumas|mirtingumo]] lygis bei [[migracija|gyventojų mobilumas]]. Savo ruožtu demografinių procesų pokyčiai daro įtaką visuomenės socialinei ekonominei
raidai.
Ikiagrarinei ir [[Agrarinė visuomenė|agrarinei visuomenėms]] būdingas aukštas gimstamumo ir mirtingumo lygis, labai lėtas [[gyventojų skaičius|gyventojų skaičiaus]] didėjimas. Pereinant iš agrarinės į [[Pramoninė visuomenė|industrinę visuomenę]] mirtingumas mažėja, gimstamumo mažėjimas prasideda vėliau ir iš pradžių yra lėtesnis nei mirtingumo mažėjimas, tai sukelia [[demografinį sprogimas|demografinį sprogimą]].
Industrinei ([[Popramoninė visuomenė|poindustrinei]]) visuomenei būdingas žemas gimstamumo ir mirtingumo lygis bei didelis gyventojų mobilumas. Gyventojų skaičius dėl gyventojų natūralios kaitos kinta mažai, jo pokyčius daugiausia lemia [[gyvenimo lygis]] ir gyventojų migracija, <ref>Aiva Jasilionienė-Jonkarytė, Vlada Stankūnienė. {{VLE|IV}} 607 psl. </ref> dėl to galima ir [[depopuliacija]].
== Lietuvoje ==
Eilutė 16:
* vyksta šeimos instituto transformacija: nyksta tradicinės šeimos bruožai ir įsigali nauji, būdingi moderniam šeimos modeliui. Jaunimas vis dažniau pirmenybę atiduoda naujai šeimos kūrimo strategijai, kurios vieni iš pagrindinių bruožų yra: šeimos kūrimas vis mažiau siejamas su vedybomis, tuokiamasi vis vyresniame amžiuje, didėja šeimų nestabilumas;
* mirtingumas svyruoja: pasiekia santykinai aukštą lygį (praeito dešimtmečio viduryje) ir vėl mažėja, tačiau išlieka beveik tame pačiame lygyje, o vyrų – net aukštesniame, koks Lietuvoje buvo prieš keturis dešimtmečius;
* pasikeitė ne tik migracijos kryptys, srautai, mastai, bet ir tipai. Po nepriklausomybės atkūrimo oficialieji emigracijos srautai, nuvilniję Rytų ([[slavai|slavų]]
Šių pokyčių tiesioginė demografinė pasekmė – Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, gili ir toliau tebegilėjanti depopuliacija, spartus gyventojų senėjimas. <ref>[http://www.sti.lt/leid_pristat/Tekstai/europa/VII_dalis.pdf Socialinių tyrimų institutas. Lietuva stojant į Europos Sąjungą. 7. Demografinė raida.]</ref>
| |||