Stanislovas Narutavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
infol.
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
[[Vaizdas:Stanislovas Narutavicius.jpg|thumb|Stanislovas Narutavičius]]
| fonas = off
| vardas = Stanislovas Narutavičius
| paveikslėlis = Stanislovas Narutavicius.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 150px
| gimimo data = {{Gimė|1862|9|2}}
| gimimo vieta = [[Brėvikiai|Brėvikių]] dvaras, [[Telšių apskritis]]
| mirties data = {{Mirė|1932|12|31|1862|9|2}}
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| tautybė =
| sutuoktinis = Joana Bilevičiūtė-Narutavičienė
| tėvas = Jonas Narutavičius
| motina = Viktorija Ščepovskaitė-Narutavičienė
| vaikai = Zofija, Jonas, Elena, Kazimieras
<!-- Veikla -->
| veikla = teisininkas, politinis veikėjas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[Peterburgo universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| religija =
| partija =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Stanislovas Narutavičius''' ([[1862]] m. [[rugsėjo 2]] d. [[BrevikiaiBrėvikiai|BrevikiųBrėvikių]] dvare, [[Telšių rajonas|Telšių valsčiusapskritis]] – [[1932]] m. [[gruodžio 31]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas.
 
== Biografija ==
Gimė dvare, kuris nuo senų laikų priklausė senai [[Žemaitija|Žemaičių]] [[Bajoraibajorai (luomas)|bajorų]] giminei Noručiams. Jie [[1413]] m., [[Horodlės unija|Horodlės aktais]] gavę herbą, pavardę pakeitė į ''Narutowicz''.
 
Tėvas, Jonas Narutavičius, [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis, [[Telšiai|Telšių]] pavieto rinktas teisėjas,. būtųJaunesnysis galėjęs didžiuotis savo sūnumis: vyresnysis klojo pamatus Lietuvos nepriklausomybei, jaunesnysis –brolis [[Gabriel Narutowicz|Gabrielius]] ([[1865]]–[[1922]] m.) tapo pirmuoju [[Lenkija|Lenkijos]] prezidentu, tik šias pareigas ėjo kelias dienas – buvo nušautas.
 
MokėsiStanislovas Narutavičius mokėsi [[LiepojaLiepojos gimnazija|Liepojos gimnazijoje]], gimnazijoje irstudijavo [[PetrapilisPeterburgo universitetas|Petrapilio]]Peterburgo universiteto]] Teisės fakultete. Gimnazijoje rinko [[tautosaka|tautosaką]] mokytojui Vekenstedtui, PetrapilyjePeterburge priklausė slaptai studentų organizacijai „Gmina“. [[1890]] m. leido laikraštį „Tygodnik Powszechny“.
== Biografija ==
Mokėsi [[Liepoja|Liepojos]] gimnazijoje ir [[Petrapilis|Petrapilio]] universiteto Teisės fakultete. Gimnazijoje rinko [[tautosaka|tautosaką]] mokytojui Vekenstedtui, Petrapilyje priklausė slaptai studentų organizacijai „Gmina“. [[1890]] m. leido laikraštį „Tygodnik Powszechny“.
 
[[1905]] m. revoliucijos dalyvis, [[Didysis Vilniaus Seimas|Vilniaus Didžiajame seime]] atstovavo [[Alsėdžiai|Alsėdžius]], reikalavo nusavinti dvarininkų žemes. Kandidatavo į IV [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės Dūmą]]. [[1915]]–[[1918]] m. apylinkių valstiečius gynė nuo vokiškųjų okupantų. [[1917]] m. išrinktas į [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] organizacinį komitetą, konferencijoje išrinktas į [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]], [[1918]] m. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Lietuvos nepriklausomybės akto]] signataras.
 
Vėliau gyveno savo ūkyje, [[1919]]–[[1931]] m. buvo renkamas Telšių apskrities tarybos nariu. [[1932]] m. [[gruodžio 31]] d. Stanislovas Narutavičius nusišovė Kaune, jo palaikai palaidoti senuosesenuosiuose šeimos kapuose [[Alsėdžiai|Alsėdžiuose]].
 
== Nuorodos ==
*Algirdas Banevičius, A. 111 Lietuvos Valstybės 1918–19401918-1940 politikos veikėjų. Vilnius- V.: Knyga, 1991, p. 177- 95 p.
* Liekis, A. Signatarai. [[Vasario 16]] d. [[Vilnius]]- V.: Džiugas, [[1996]], p. - 407 p.
* Lietuvos albumas. Kaunas, [[1921]].
 
 
{{Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai}}
{{DEFAULTSORT:Narutavičius Stanislovas}}
 
{{DEFAULTSORT:Narutavičius, Stanislovas}}
[[Kategorija:Vilniaus konferencijos dalyviai]]
[[Kategorija:Vasario 16 akto signatarai]]
[[Kategorija:SavižudžiaiLietuvos teisininkai]]
 
[[be-x-old:Станіслаў Нарутовіч]]