Rusėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gugis (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis amžių tvarkymas (ketvirta pakopa)
Eilutė 5:
Nuo rusėnų dažniausiai neskiriami volynėnai, arba protoukrainiečiai (iš dalies todėl, kad LDK slaviškųjų raštinių terminas ''rusiny'' dažnai turi ir platesnę - "visų Lietuvai ir Lenkijai priklausančios Rusios gyventojų" reikšmę). Rusėnų lingvistinį etnografinį skirtingumą nuo volynėnų lėmė visų pirma tai, kad rusėnų etnogenezė vyko volynėnų migrantams ir jų palikuonims VIII-XII a. kultūriškai bei lingvistiškai asimiliuojant Kijevo-Černigovo krašte, dabartinėje Baltarusijoje ir dalyje Rusijos gyvenusius rytų baltus (žymų Naugardo srities rusėnų etnografinį skirtingumą nuo kitų rusėnų lėmė toje srityje rusėnų etnogenezėje dalyvavęs finiškasis etnogenetinis komponentas),- tuo tarpu iki pat XVIII a. I pusės vien "Dešiniakrantėjė Ukrainoje" (dabartinės Ukrainos vakarinėje pusėje) gyvenę volynėnai laikytini vieninteliais po VI-IX a. vykusios slavų migracijos "grynaisiais" slavais (XVIII-XIX a. volynėnų ir politinių bei ekonominių migrantų iš jų arealo lingvistiškai asimiliuotų pietrytinių rusėnų (rytų ukrainiečių protėvių) pagrindu susidarė dabartinis ukrainiečių etnosas).
 
Nors LDK rusėnai pastebimai įtakojo etninių lietuvių kultūrą, į politinį LDK gyvenimą jie įsitraukė iš esmės tik [[XVI amžius|XVI]] a.]], o iki tol bendrąją LDK politiką lėmė bemaž vieni lietuviai. Vykstant LDK rusėnų politinės emancipacijos procesui, XVI-XVII a. greta įtakingiausių lietuvių didikų giminių (žr. [[Goštautai]], [[Radvilos]], [[Pacai]]) viena po kitos iškilo ir keletas rusėniškos kilmės didikų giminių ([[Chodkevičiai]], [[Sapiegos]] ir kt.).
 
== Alfredo Bumblausko teikiama rytų slavų etnogenezės schema ==