Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pridėta kategorija "Lietuvos medicina" (naudojant HotCat) |
|||
Eilutė 17:
[[Vaizdas:CollegiumMedicum.JPG|thumb|left|200px|Iš pradžių fakultetas, ''Collegium medicum'', buvo įsikūręs šiame pastate]]
[[Vaizdas:Medicinos fakultetas VU 2006-08-08.jpg|thumb|right|250px|Centrinis korpusas iš kiemo pusės]]
[[1641]] m. [[Steponas Batoras]] davė leidimą Vilniaus universitete įkurti dar du fakultetus (be jau esamų Teologijos ir Filosofijos): Teisės ir Medicinos. Tačiau įkurtas tik Teisės fakultetas.▼
=== Priešistorė ===
[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533-1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos [[studentas|studentai]] gali atsivežti „kenksmingų" („[[erezija|eretiškų]]“) [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją [[propaganda|propaguoti]], o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''...iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau [[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>. Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas ( Ordino generolas 1615-1645 metais Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių [[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko [[Lietuvos statutas]], įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] teises). Steigti Teisės ir [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetus]] taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]].
▲[[1641]] m.
=== Pirmosios katedros ir Medicinos kolegija ===
[[1775]] m. universitete įkurta pirmoji medicinos katedra - Anatomijos ir chirurgijos, įkūrėjas – [[Nikola Renjė]], įkurta Pilies gatvėje. [[1781]] m. oficialiai atidarytas Medicinos fakultetas - '''Collegium medicum''', jo pirmtakė buvo [[Gardino karališkoji medicinos mokykla]], nes visi jos mokiniai perkelti būtent čia. Iniciatorius - universiteto rektorius [[Martynas Počobutas]]. Pirmuoju [[dekanas|dekanu]] buvo [[Steponas Laurynas Bizis]], dėstė anatomiją ir fiziologiją.
| |||