Pedro Álvares Cabral: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
papildyta pagal pt.wiki |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Pedro Álvares Cabral - steel engraving by American Bank Note Company.jpg|thumb|200px|Pedro Álvares Cabral]]
'''Pedro Álvares Cabral''' ({{aaf|Pedras Alvarešas
Manoma, kad gimė Portugalijos provincijoje [[Beira Baiša|Beira Baišoje]] [[1467]] ar [[1468]] metais. Buvo trečiasis Beiros gubernatoriaus ir [[Belmontė]]s alkaldo Fernano Kabralo bei Izabelos de Guveja de Keiroš sūnus. Tikrasis jo vardas buvo Pedras Alvarešas Guveja nes paprastai tik vyriausiasis sūnus paveldėdavo tėvo pavardę. Vėliau, mirus vyriausiajam sūnui, pradėtas vadinti Pedru Alvarešu Kabralu. [[1500]] m. [[vasario 15]] d., kai gavo patvirtinimo laišką kelionei į Indiją iš karaliaus [[Manuelas I|Manuelo I]], jau naudojo tėvo pavardę.
Buvo [[Henrikas Jūrininkas|Henriko Jūrininko]] sargyboje tarnavusio Fernano Alvarešo Kabralo anūkas. Biografai atrado didikiškąją jo liniją: pro prosenelis Alvaras Žilas Kabralas buvo Kastelo da Guardos [[alkaldas]] valdant [[Fernandas I|Fernandui I-ajam]] ir [[Žuanas I|Žuanui I-ajam]], [[Avisų dinastija|Avisų dinastijos]] nariams. Iš jų gavo malonę turėti dvi pilis Guardą ir Belmontę, bei perdavė savo palikuonims. Tos valdos, buvusios Ispanijos pasienyje, buvo ganyklos. Nuo jose ganomų [[ožka|ožkų]] kilo šeimos herbas bei pavardė "Cabral".
Būdamas vienuolikos metų persikėlė į [[Seišalis|Seišalį]] (kur ligi šiol tebėra ''Quinta do Carbal''), [[Lisabona|Lisabonoje]] studijavo literatūrą, istoriją ir mokslus (pavyzdžiui, [[kosmografija|kosmografiją]]), bei karo menus. Žuano II-ojo karališkoje taryboje, į kurią pateko kaip jaunas didikas, tobulinosi kosmografijoje ir [[jūrininkystė]]je.
Į sostą įžengus [[Manuelas I|Manuelui I-ajam]] gavo Karališkosios tarybos idalgo titulą, tapo [[Kristaus Ordinas|Kristaus Ordino]] kavalieriumi, jam paskirta valstybinė alga.
{{Commons|Pedro Álvares Cabral|no=T}}▼
[[1499]] m. Kabralui suteiktas laivyno, kuris turėjo vykti į Indiją po [[Vaskas da Gama|Vasko da Gamos]] grįžimo, vyriausiojo kapitono titulas. Tuo metu jam buvo apie 33 metus. Kabralo ekspedicijos misija buvo užmegzti prekybinius ryšius su [[Zamorinas|Zamorinu]], ir tęsti da Gamos darbą Indijoje, ten įkurti įmonę ar gamyklą ir išgauti kuo daugiau prekių.
Tai buvo pati geriausiai aprūpinta XV a. ekspedicija. Ją sudarė 10 laivų ir 3 [[karavelė]]s, gabenusios 1200 - 1500 žmonių, kurių tarpe buvo pareigūnai, kariai, dvasininkai. Buvo vadovaujama patyrusių jūrininkų, tokių kaip [[Bartolomėjus Diasas]] ir [[Nikolau Koeljo]]. Išvyko iš Lisabonos [[1500]] m. [[kovo 9]] dieną, po mišių Restelo koplyčioje, kuriose dalyvavo ir pats karalius su savo taryba.
Balandžio 22 d., praėjus 43 dienoms po išvykimo, ekspedicija, atsiskyrusi nuo Afrikos krantų, išvydo Paskoalo kalną, stūksantį [[Bahija|Bajos]] pakrantėje. Kitą dieną įvyko pirmas kontaktas su vietiniais gyventojais. Balandžio 24 d. keliaudami į šiaurę ir ieškodami prieglobsčio, įsikūrė prie dabartinės Santa Kruz Kabralijos įlankos, [[Porto Seguras|Porto Seguro]] apylinkėse. Ten išbuvo iki gegužės 2. Kabralas atrastas žemes paskyrė Portugalijos karūnai ir pavadino ''Ilha de Vera Cruz'' bei išsiuntė vieną iš mažesnių laivų su Pero Vaz de Caminha laišku atgal į karalystę pranešti apie atradimą.
Tada vėl tęsė kelionę į Indiją Vasko da Gamos maršrutu. Kertant [[Gerosios Vilties kyšulys|Gerosios Vilties kyšulį]] ekspedicija neteko keturių laivų, ironiška, tame tarpe ir Bartolomėjaus Diaso, kuris [[1488]] m. šį kyšulį atrado.
[[File:Bernardelli - Monumento a Cabral.jpg|thumb|200px|Paminklas Lisabonoje]]
Istorikai diskutuoja, ar Kabralas iš tiesų norėjo atrasti Braziliją, ar tai įvyko per klaidą, tačiau nei vienai hipotezei patvirtinti nėra pakankamai įrodymų. Aišku tai, kad po šios datos tapo žinoma apie žemes į rytus nuo [[Tordesilijo sutartis|Tordesilijo sutarties]] linijos.
Laivynas atvyko į [[Kalikutas|Kalikutą]] rugsėjo 13 dieną, prieš tai dar sustojęs Rytų Afrikos pakrantėje. Kabralas pasirašė pirmąją prekybos sutartį tarp Portugalijos ir Indijos valdovo. Portugalų gamykla buvo įkurta, tačiau gyvavo trumpai: gruodžio 16 d. ją sugriovė musulmonai, žuvo apie 30 portugalų, tame tarpe kelionę aprašęs [[Peras Vaz de Kaminija]].
Vėliau portugalai subombardavo Kalikutą, užgrobė arabų laivus ir [[Košimas|Košime]] bei [[Kanakoras|Kananore]] pasikrovę laivus prieskonių ir kitos vietinės produkcijos, patraukė atgal į Europą.
Kabralas atvyko į Lisaboną [[1501]] m. [[liepos 31]] d. ir buvo priimtas kaip didvyris, nepaisant to, kad iš trylikos laivų grįžo tik keturi. Pakviestas karaliaus buvo įkalbinėjamas 1502 m. surengti naują misiją į Rytus, tačiau atsisakė ir buvo pakeistas Vasku da Gama. Kabralas užsitraukė karaliaus nemalonę ir iki pat gyvenimo galo nebegavo jokios tarnybinės misijos.
1503 m. vedė Izabelą de Kastro, [[Alfonsas de Albukerkė|Alfonso de Albukerkės]] dukterėčią, susilaukė palikuonių. [[1518]] m. buvo Karališkosios Tarybos kavalieriumi, paskirtas Belmontės valdytoju ir Azuraros alkaldu.
Mirė visų užmirštas, palaidotas [[Santarenas (Portugalija)|Santareno]] Malonės bažnyčioje, pagal vienus [[1520]] m., pagal kitus [[1526]] m.
Kabralas prisimenamas brazilų kaip Brazilijos atradėjas ir kasmet balandžio 22 dieną paminimas. [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]] jam pastatytas paminklas (autorius Rodolfo Bernardelli). [[Belo Horizontė]]s miestas pagerbė suteikdamas jo vardą vienai pagrindinių miesto gatvių ''Avenida Álvares Cabaral''. Portugalijoje jam pastatytas paminklas Lisabonoje bei pavadintas prospektas. Taip pat statulos pastatytos jo gimtajame mieste Belmontėje bei laidojimo vietoje Santarene. [[1903]] m. [[kovo 14]] d. jo palaikai pergabenti į Braziliją ir palaidoti Rio de Žaneiro senojoje katedroje.
== Literatūra ==
* BOUCHON, Geneviève. Vasco da Gama. Rio de Janeiro: Record, 1998. 338p. ISBN 8501053856
* Livro das Armadas (ed. fac-símile). Lisboa: Edição da Academia das Ciências de Lisboa no Segundo Centenário da sua Fundação, 1979.
[[Kategorija:Portugalijos keliautojai|Cabral]]
| |||