Antanas Maceina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 25:
([[1928]] m. - [[1932]] m.) Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo filosofiją ir pedagogiką. Studijuodamas [[1930]] m. pirmininkavo [[Ateitininkai|Ateitininkų]] meno draugijai „Šatrija“. ([[1932]] m. – [[1935]] m.) studijas gilino Levine, Fribūre, Strasbūre ir Briuselyje. ([[1935]] m. - [[1943]] m.) dėstė Kauno universitete. [[1934]] m. apgynė disertaciją filosofijos daktaro laipsniui, [[1935]] m. habilitacinį darbą „Ugdomasis veikimas“. Prasidėjus sovietinei okupacijai [[1940]] m. pasitraukė į Vokietiją, dalyvavo [[LAF]]'o veikloje [[Berlynas|Berlyne]].
Po [[1941]] m. [[birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]], įsitraukė į akademinę veiklą, tapo [[Lietuvos frontas|Lietuvos fronto]] vadovaujančiosios grupės nariu. Akademinis jaunimas laikė A. Maceiną ideologiniu vadu. A. Maceina buvo vienas pagrindinių LF programos kūrėjų ir ideologų, dalyvavo programos aptarimuose ir svarstymuose, rašė straipsnius LF [[spauda|spaudai]].
[[1944]] m. pasitraukė į [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]]. Nuo [[1949]] m. gyveno [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Freiburgas|Freiburgo]], vėliau [[Miunsteris|Miunsterio]] universitetuose dėstė filosofines disciplinas, vadovavo emigrantų [[ateitininkas|ateitininkų]] sąjungai. Emigracijoje A. Maceina daugiau tyrinėjo plačiai suprastas religijos filosofijos problemas, buvo ne tik filosofas, bet ir [[poetas|poetas]], eilėraščius pasirašinėjo [[Antanas Jomantas|Antano Jomanto]] slapyvardžiu. Antanas Maceina mirė [[1987]] m. [[Miunsteris|Miunsteryje]], palaidotas [[Brebesdorfas|Brebesdorfo]] kaimelio kapinaitėse.
Jo vaikystė buvo gana sunki, kadangi jis užaugo be motinos, kuri anksti mirė. Koks skaudus įvykis buvo motinos netekimas galima pamatyti skaitant jo straipsnius, kuriuose jis analizuoja moters, motinos vaidmenį šeimoje (analizuoja studijoje „Didžioji paslaptis“). Mokslo svarbą jis suprato gana anksti, dar būdamas paaugliu, kada bendraudavo su [[Knygnešiai|knygnešiais]], gaudavęs iš jų slaptų lietuviškų knygelių. A. Maceinos šeima buvo gana religinga, todėl tokio auklėjimo pamatus gavo ir vaikai.
== Kūryba ==
| |||