Algebra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: si:වීජ ගණිතය |
|||
Eilutė 16:
== Istorija ==
Algebra yra viena seniausių matematikos šakų, atsiradusi senovės Rytų civilizacijose, kur buvo ieškoma apibendrintų metodų panašiems uždaviniams spręsti. Algebros ištakų randama 4000 metų senumo rankraščiuose iš [[Babilonija|Babilonijos]], [[Egiptas|Egipto]], [[Indija|Indijos]], [[Kinija|Kinijos]]. Antikinėje [[Senovės Graikija|Graikijoje]] algebrinius uždavinius reikšdavo geometriškai, tik apie 250 metus Diogantas pamėgino atskirti algebrą nuo geometrijos.
Jau [[VI amžius|VI]] amžiuje indų matematikai naudojo nulį ir neigiamus skaičius, nežinomųjų dydžių žymėjimą, o 825 metais [[Chorizmi]] išleista „Knyga apie atstatymą ir priešpastatymą“ laikytina pirmuoju algebros vadovėliu. Iš atstatymą reiškiančio arabiško žodžio ''al - jabr'' („al džabr“) kilo ir algebros pavadinimas.
Eilutė 22:
Iki XVI a. algebra daugiausiai naudota tik lygčių sprendimui. XVI a. prie sparčios algebros pažangos prisidėjo italų matematikai N. Tartaglia, G. Cordano, L. Ferrari, o prancūzas F. Viète sutvarkė algebros simboliką. 1799 metais vokiečių matematikas F. Gausas įrodė [[algebros pagrindinė teorema|algebros pagrindinę teoremą]]. XIX a. pirmoje pusėje N. Abelis ir E. Galois ženkliai prisidėjo prie algebros vystymo, o taip pat pradėjo naudoti visai naujas savokas, kurios dabar sudaro grupių, kūnų, žiedų ir struktūrų teorijų pagrindą.
Pirmasis į [[Lietuva|Lietuvą]] pakliuvęs algebros vadovėlis – 1733 metų ''Alpha matheseos'', pagal kurį [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] algebra dėstyta nuo XVIII a. antrosios pusės. Pirmas vadovėlis lietuvių kalba – M. Šikšnio ''Elementarinė algebra'', išleistas 1921-1926 metais.
{{Commons|Category:Algebra|no=T}}
| |||