Bibliofilija: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Terminologijos klausimas ==

Bibliofilijos teoriniu klausimu Lietuvoje pirmoji pasisakė [[Marija Urbšienė]], o [[1935]] m. enciklopediniame straipsnyje [[Vaclovas Biržiška]] trumpai ir aiškiai apibrėžė bibliofilijos reiškinį. [[Lietuvos TSR Istorija|Sovietinėje Lietuvoje]], bibliofilo sąvoką ėmėsi kelti į viešumą [[Vladas Žukas]], kuris rašo, kad bibliofilu laikomas knygų rinkėjas, kuris mažiau atsižvelgia į knygos praktinę vertę jo profesijai, [[darbas|darbui]] ar į [[knyga|knygos turinį]] ir labiau vertina išorę - [[poligrafija|poligrafiją]], meninį atlikimą<ref>Bibliofilija praeityje ir dabar /Vladas Žukas Vilnius : Mokslas, 1979. P. 7-8</ref>. Toliau papildo, kad tikras bibliofilas kreipia dėmesį į visus [[knyga|knygos]] komponentus: į turinį, meninę vertę, knygos istorinę bei kultūrinę reikšmę ir ne tik renka, bet ir jas skaito. Galiausiai, bibliofilijos teorijos klausimai iš esmės svarstyti [[Domas Kaunas|Domo Kauno]] ir Almos Braziūnienės straipsniuose.

<references/>

 

[[da:Bibliofili]]