Jautakių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jautakių piliakalnis su gyvenviete''', ''Pilalė, Pilies kalnas'' (registro kodas iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. A775K 1P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR622) – [[piliakalnis]] [[Mažeikių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Jautakiai|Jautakių]] kaime, [[Tirkšlių seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento (170[[KK170]]) [[Mažeikiai]] – [[Skuodas]] prieš atsisukimą į Mažeikių pietvakarinį apvažiavimą pasukus į kairę pietų kryptimi į kolektyvinius sodus, už 50 m ­- į kairę rytų kryptimi, 200 m laikantis labiau dešinės – yra priekyje.

Piliakalnis įrengtas [[Venta (upė)|Ventos]] kairiajame krante, prie santakos su [[Gilupis|Gilupiu]] esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampio formos, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 45 m ilgio, 8-­15 m pločio. JosAikštelės rytinis, pietinis ir vakarinis pakraščiai apardyti, nugriuvę. Apie [[1930]] m. aikštelės šiaurės rytų kampe buvo kūgio pavidalo pylimo liekanų, kurie vėliau nugriuvo į Ventą. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 1,5 m aukščio ([[XX a.]] pradžioje buvęs 3 m aukščio), 17 m pločio pylimas, už kurio iškastas 4 m pločio, iki 1,5 m gylio griovys (tyrimų duomenimis). Piliakalnio pietinėje papėdėje, apie 6 m žemiau aikštelės pietinio krašto, yra 20 x 30 m dydžio terasa. Tyrimų metu pietinėje papėdėje aptikti trys iki 3 m pločio ir 1,5 m gylio grioviai, o čia buvusioje terasoje rasti du 3 m pločio, iki 1,5 m gylio grioviai, iškasti 3 m vienas nuo kito. Šlaitai statūs, 15 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - [[XIII a.]] Manoma, piliakalnis I tūkstantmečio viduryje ir antroje pusėje buvo papėdės gyventojų slėptuvė.

Piliakalnį labai apardė arimai, didžiąją jo dalį nuplovė Venta. Pylimas apaugęs [[avietė]]mis, šlaitai - retais lapuočiais[[lapuočiai]]s, pomiškis iškirstas. <ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p.72-­73 (Nr. 253)</ref>

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1966]] m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]], [[1970]] m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. [[1975]]-[[1976]] m. Istorijos instituto archeologai [[Jonas Stankus]] ir [[Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]] piliakalnio aikštelėje bei pietinėje papėdėje ištyrė 325 m² piliakalnio aikštelės, 166 m² – pietinio šlaito terasos plotą. Aikštelėje rastas iki 0,3-1,0 m storio [[kultūrinis sluoksnis]] su stulpavietėmis, akmeniniu galąstuvu, moliniu svoreliu, [[žalvaris|žalvariniu]] žiedu, lygialipdyta lygiu ir šiurkščiu paviršiumi ir žiesta, puošta banguotiniu raštu [[keramika]], gyvulių kaulais. PadariusAikštelės pylimošiaurės pjūvįrytų nustatyta,pakraštyje kadrasta jisįtvirtinimų piltas– perrąstų vienąužtvaros kartą– išliekanų. [[molis|molio]],Jos ovietoje prieš(užtvara taisudegė) piliakalnyjevėliau buvusibuvo gyvenvietėsupiltas buvo1,5 apsaugotam tikaukščio rąstųpylimas, tvora.sutvirtintas Pylimoakmenimis pakraščiusir tvirtinorąstais, apieir 0iškastas 1,5 m dydžiogylio išir akmenų4 krautosm dėžėspločio griovys. Aikštelės pietvakarinėje dalyje rasta stulpaviečių, omanoma, jočia viršujebuvo stovėjo2-3 stulpinės konstrukcijos įtvirtinimaipastatai, ir akmenų grindinių.

Į šiaurės vakarus ir pietvakarius nuo piliakalnio, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta [[1975­]]-[[1977]] m. (ištirtas 1777 m² gyvenvietės plotas) ir [[1993]] m. Iki 150 cm storio I tūkstantmečio - XIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, žalvariniai: [[žiedas]], žvangutis, [[apyrankė]]s dalis, segių, kitokių dirbinių fragmentų, [[geležis|geležiniai]]: [[dalgis]], kaplys, cilindrinė [[spyna]], [[skiltuvas]], [[kalavijas|kalavijo]] skersinuko fragmentas, peilių, ylų, stiklinis karolis, lygios ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų, gargažių. Ištirtos gyvenvietės 21 atviro židinio (nuo 0,6 x 0,9 m iki 1,0 x 1,2 m dydžio) liekanos; aplink rasta stulpaviečių, akmenų grindinių, dalis jų įrengta lauke – buvo su užtvaromis nuo vėjo. Vakariniame gyvenvietės krašte aptikti josgyvenvietės įtvirtinimai -­ iš vidutinio dydžio akmenų krauta 50 cm pločio sienelė-pylimėlis. Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]]. <ref>Algimantas Merkevičius {{VLE|VII}} 602 psl. </ref>