Žemės amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 90.214.105.228 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Jouli keitimas)
Eilutė 21:
Mažai kas iš šių mokslininkų amžininkų domėjosi jų teorijomis. Daugelis Žemės amžiaus klausimą paliko sukūrimo mitams ar tiesiog manė, kad Žemė visada buvo ir bus. Tačiau kai kurie mokslininkai, tyrinėję Žemės stratas, uolienų sluoksnius, pastebėjo, kad per savo gyvavimą, koks ilgas jis bebūtų, Žemė patyrė daugybę pasikeitimų.
 
Uolienų sluoksniuose buvo rastos nežinomų gyvių [[fosilija|fosilijos]] ir pastebėta tam tikra jų kaita iš sluoksnio į sluoksnį. [[XVIII amžiaus 10-as dešimtmetis|XVIII a. 10-ajame dešimtmetyje]] [[BritaiDidžioji britanija|britų]] gamtininkas ''Viljamas Smitas'' nurodė, kad jei du uolienų sluoksniai skirtingose vietose turi tokias pačias fosilijas, tai labai tikėtina, kad šie sluoksniai yra to paties amžiaus.
 
Kai kurie gamtininkai, remdamiesi šia mintimi, bandė atkurti Žemės istoriją, tačiau jų pateiktos chronologinės skalės buvo labai netikslios, nes nebuvo žinoma, per kiek laiko susidaro tokie uolienų sluoksniai. Džonas Filipsas, Smito sūnėnas ir mokinys, apskaičiavo, kad Žemės amžius yra apie 96 milijonus metų.
 
[[XIX amžiaus 4-as dešimtmetis|XIX a. 4-jame dešimtmetyje]] [[Charles Lyell]] žengė dar vieną žingsnį teigdamas, kad, vykstant [[erozija]]i ir [[transformacija]]i, Žemė nuolatos keičiasi, o šių pasikeitimų tempas yra pastovus. Tai buvo iššūkis tradiciniam požiūriui, pagal kurį Žemė yra statiška, o pasikeitimai vyksta tik [[katastrofa|katastrofų]] atvejais.
 
== Ankstyvieji moksliniai skaičiavimai: fizikai prieš geologus ir evoliucionistus ==