|
== Biografija ==
[[1924]]–[[1931]]1924–1931 m. mokėsi [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje]], [[1931]]–[[1938]]1931–1938 m. studijavo [[lituanistika|lituanistiką]] [[Kaunas|Kauno]] [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1973]] m. pedagogikos mokslų daktarė.
Po studijų dirbo gimnazijos mokytoja. Nuo [[1944]] m. [[Kauno valstybinis universitetas|Kauno valstybinio universiteto]] asistentė. [[1949]]–[[1959]]1949–1959 m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] dėstytoja, [[1951]]–[[1958]]1951–1958 m. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Tačiau per 1958 m. prasidėjusį Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros „išvalymą nuo nacionalistų” atleista kartu su [[Irena Kostkevičiūtė|Irena Kostkevičiūte]], [[Vanda Zaborskaitė|Vanda Zaborskaite]] ir [[Aurelija Rabačiauskaitė|Aurelija Rabačiauskaite]].
[[1959]]–[[1997]]1959–1997 m. – Pedagogikos instituto (iki [[1973]] m. Mokyklų mokslinio tyrimo institutas, nuo [[2001]] m. [[Švietimo plėtotės centras]]) vyresnioji mokslinė bendradarbė. Būtent šiame institute kartu su bendraminčiais [[1988]] m. prabilo apie Lietuvos švietimo reformą, humaniškos, atsakingą pilietį ugdančios mokyklos kūrimą. [[1988]] m. [[Sąjūdis|Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio]] iniciatyvinės grupės narė.
== Mokslinė veikla ==
Mokslinę veiklą pradėjo kaip literatūros tyrėja. [[1954]]–[[1955]]1954–1955 m. parengė spaudai ir išleido savo motinos pirmojo vyro [[Jonas Biliūnas|Jono Biliūno]] raštus (2 t. [[1954]]-[[1955]] m., 3 t. [[1981]]-[[1982]] m.), [[Simonas Daukantas|S. Daukanto]] ([[1955]] m.), [[Liudvikas Adomas Jucevičius|L. Jucevičiaus]] ([[1959]] m., [[1975]] m.) raštų rinkinius. Parašė sintezes knygoms „Lietuvių literatūros istorija: Feodalizmo epocha“ (su kitais, [[1957]] m.), „Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai“ (su kitais, [[1983]] m.)
Vėliau tyrinėjo švietimo istoriją ir pedagoginę mintį, iškėlė švietimo istorijos svarbą, teigė, kad švietimas yra tautos kultūros dalis.
[[1988]] m. – švietimo reformos pradininkė, esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – „Tautinės mokyklos koncepcija” (1988 m.), „Lietuvos švietimo koncepcija” ([[1992]] m.), “Lietuvos švietimo reformos gairės” ([[1993]] m.), „Bendrojo lavinimo mokyklos programos” ([[1994]] m.) – bendraautorė. <ref> {{VLE|XIII}}, 690 psl. </ref>
== Bibliografija ==
* Jono Biliūno kūryba, monografija, [[1956]] m.
* Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. I pusėje, [[1970]] m.
* Demokratinė ugdymo mintis XVIII a. II p. – XIX a. I pusė, [[1985]] m.
* Jungtys, [[2000]] m.
== Apdovanojimai ==
* Pirmasis Švetimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklas.
* [[1994]] m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio [[Gedimino 5 laipsnio ordinas]]
* [[2003]] m. – [[Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius]] už nuopelnus Lietuvos švietimui
* [[2004]] m. – [[UNESCO]] J. A. Komenskio medalis.
== Šaltiniai ==
| 