Korėjiečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žymesni emigraciniai procesai Korėjoje prasidėjo XIX a. paskutiniais dešimtmečiais ir ypač įsibėgėjo pirmojoje XX a. pusėje. Iš pradžių gyventojų judėjimas vyko trimis pagrindinėmis kryptimis: į Kiniją, Rusiją ir Japoniją. Emigracija į Kiniją koncentravosi pasienyje esančiose prefektūrose, iš kurių populiariausia buvo Janbianas. 1931 m. ten gyveno apie 900 000 korėjiečių, o po dešimtmečio, gyventojų persikėlimą skatinant Japonijai, jau beveik 2 mln. Rusijos atveju taip pat buvo keliamasi į pasienio teritorijas ir XX a. pradžioje jose gyveno virš 200 000 korėjiečių. 1937 m. sovietinės valdžios pavedimu buvo įvykdytos masinės korėjiečių deportacijos į Centrinę Aziją, daugiausiai į [[Kazachstanas|Kazachstaną]] ir [[Uzbekistanas|Uzbekistaną]], kas paaiškina gana didelių korėjiečių bendruomenių egzistavimą šiose šalyse. Emigracija į Japoniją prasidėjo kiek vėliau nei į Kiniją ar Rusiją bei pasižymėjo tuo, jog dažnai buvo vykdoma prievarta: po 1910 m. okupacijos korėjiečiai būdavo perkeliami į Japoniją kaip pigi darbo jėga. Tokį likimą patyrė virš 1 mln. žmonių. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] dalis jų grįžo atgal, tačiau lig šiol Japonijoje yra išlikusi žymi korėjiečių bendruomenė. Didelę diasporą turinčios JAV ir Kanada populiariu migracijosmigracijų tašku tapo tik po 1965 metų, tačiau dėl sparčių persikėlimo tempų šiuo metu šiose šalyse gyvena itin didelis korėjiečių skaičius.<ref>Charles K. Armstrong. The Koreas. CRC Press, 2007. 89-100 psl.</ref><ref>Melvin Ember. Encyclopedia of diasporas: immigrant and refugee cultures around the world, Volume 1. Springer, 2004. Psl.356-359</ref>