Nuno Álvares Pereira: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
S Automatinis sutrumpinimų taisymas. |
||
Eilutė 11:
Nuno karinė karjera prasidėjo labai anksti. Jis buvo armijoje 13 metų ir [[1373]] m. dalyvavo stabdant Kastilijos invaziją. Tačiau, pasak jo paties, jo pirmos karinės kampanijos buvo tik susirėmimai Portugalijos pasienyje. Jis buvo karštakošis ir drąsus jaunuolis, greitai pasireiškęs kaip geras lyderis.
Vėliau, mirus Portugalijos karaliui Fernando I 1383 m. ir jam nepalikus įpėdinio neskaitant Beatričės, kuri buvo ištekėjusi už Kastilijos karaliaus Chuano I, iškilo grėsmė Portugalijos nepriklausomybei. Nuno buvo vienas pirmųjų kilmingųjų, parėmusių Fernando brolio Jono I pretenzijas į sostą. Tiesa, kad Jonas I buvo Portugalijos karaliaus Petro I pavainikis, bet jis buvo geresnis pasirinkimas nei prarasti nepriklausomybę. Po Nuno pirmos pergalės prieš kastiliečius Atoleiros mūšyje ([[1384]] m. balandį) Jonas Nuno paskyrė Portugalijos antruoju konstebliu (''Condestável do Reino'') ir protektoriumi t. y. Portugalijos armijos vadu ir trečiuoju [[Oremas|Oremo]] grafu. Nuno tuomet buvo tik 23 metų.
[[Vaizdas:AljubarrotaBattle.jpg|thumb|350px|Aljubarrota mūšis]]
[[1385]] m. balandį karalystės susirinkimas (''Cortes'') pripažino Joną Avizą Portugalijos karaliumi Jonu I. Tai sukėlė Kastilijos invaziją, nes Chuanas I norėjo apginti savo žmonos teisę į sostą. Nuno Álvares Pereira kovojo su kastiliečiams ištikimais Portugalijos miestais, kurių dauguma buvo šiaurėje. Rugpjūtį jis vadovavo portugalams Aljubarrota mūšyje, po kurio kastiliečiai pasitraukė. Po 1383-1385 m. krizės Jonas I suteikė Nuno antrojo Arraiolos grafo ir septintojo Barcelos grafo titulus. Tuo metu Portugalijoje buvo tik trys grafystės ir titulai buvo atimti iš Kastilijai ištikimų kilmingųjų. Jis taip pat tapo 38-uoju šalies ''Mordomo-Mór''.
| |||