Sociokultūrinė antropologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: fiu-vro:Kultuuriantropoloogia |
S Automatinis sutrumpinimų taisymas. |
||
Eilutė 10:
[[XX amžius|XX a.]] antropologai atmeta idėją, kad visos žmonių visuomenės turi praeiti tas pačias pakopas ta pačia tvarka. Dalis XX a. etnologų, pvz., [[Julian Steward]], teigė, kad kultūriniai panašumai atspindi panašius prisitaikymo prie panašios aplinkos mechanizmus (žr. [[kultūrinė evoliucija]]). Kiti, pvz., [[Claude Lévi-Strauss]], teigė, kad panašūs vystymosi keliai atspindi fundamentalius [[žmogus|žmogaus]] [[mąstymas|mąstymo]] struktūros panašumus (žr. [[struktūralizmas]]).
XX a. daugelis kultūros antropologų ėmėsi [[etnografija|etnografijos]], t. y., antropologai patys gyveno kitoje visuomenėje pakankamai ilgą laiką, kartu stebėdami ir dalyvaudami tam tikros grupės socialiniame ir kultūriniame gyvenime. Šį metodą sukūrė
[[Bronislaw Malinowski]] (kuris tyrimus vykdė Trobriando salose ir dėstė Anglijoje), o išpopuliarino [[Franz Boas]] (tyrimus vykdęs [[Bafino sala|Bafino saloje]] ir dėstęs [[JAV]]).
Nors XIX a. etnologai manė, kad „kultūrinės difuzijos“ ir „savarankiško sukūrimo“ teorijos yra nesuderinamos, daugelis etnografų greitai priėjo sutarimo, kad vyksta abu procesai, ir abu jie prisideda prie tarpkultūrinių panašumų. Tačiau etnografai taip pat pastebėjo, kad daugelis šių panašumų yra menami, dirbtini, o kultūriniai bruožai sklindantys difuziškai dažnai pakeičia savo prasmę ir funkcijas pereidami iš vienos visuomenės į kitą. Atitinkamai šie antropologai mažiau domėjosi kultūrų lyginimais, apibendrinimais apie žmogaus prigimtį ar universalių kultūrų vystymosi dėsnių kūrimu, o stengėsi suprasti atskiras kultūras. Šie etnografai ir jų pasekėjai iškėlė „[[kultūrinis reliatyvizmas|kultūrinio reliatyvizmo]]“ idėją, požiūrį, kad kito asmens pažiūras ir elgesį galima suprasti tik kultūros, kurioje jis gyvena, kontekste.
XX a. pradžioje sociokultūrinė antropologija [[Europa|Europoje]] ir JAV vystėsi skirtingomis kryptimis. Europos „socialinė antropologija“ dėmesį sutelkė į socialinio elgesio stebėjimą bei į „socialinę struktūrą“, t. y., koks yra santykis tarp [[Socialinis vaidmuo|socialinio vaidmens]] (pvz., vyro ir žmonos arba tėvų ir vaikų) ir socialinių [[Institucija|institucijų]] (pvz., [[religijos antropologija]], [[ekonominė antropologija]], [[politinė antropologija]]). Amerikos „kultūrinė antropologija“ dėmesį sutelkė į tai kaip žmonės reiškia požiūrį į save ir savo pasaulį, ypač [[simbolis|simbolinėmis]] formomis (pvz., [[menas]] ir [[mitas|mitai]]). Šiuo metu kultūrinės antropologijos mokslininkai remiasi abiem tradicijomis.
[[Kategorija:Kultūrinė antropologija| ]]
| |||