Žolės riedulys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 2:
== Istorija ==
[[Vaizdas:Antiek hockey.JPG|thumb|Antikos žolė riedulio žaidėjų Nacionalinis archeologinis muziejus Atėnuose, Graikijoje.]]
eilutė 9 ⟶ 8:
Spėjama, kad angliškas žolės riedulio pavadinimas kilo nuo prancūziško žodžio "hoquet". Taip [[prancūzai]] [[viduramžiai]]s vadino [[žaidimas|žaidimą]] su lazdomis ir kamuoliuku. Šiuolaikinis žolės riedulys išsivystė 18-ojo amžiaus viduryje [[Anglija|Anglijos]] [[mokykla|mokyklose]], o oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi [[1861]] metai. Tada pietryčių [[Londonas|Londone]] buvo įkurtas pirmasis žolės riedulio klubas pasaulyje - "Blackheath". Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas - "Teddington" - parengė pirmąsias [[taisyklė|taisykles]]. Jose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgiavimo zonos [[taisyklė]]. [[1886]] metais šios naujovės buvo įtrauktos į oficialias tuomet įkurtos Anglijos žolės riedulio asociacijos [[taisyklė|taisykles]].
[[Lietuva|Lietuvoje]] žolės riedulys prigijo tik iš trečio karto. Pirmasis 1954 metais tuometinio [[Lietuvos Kūno kultūros institutas|Lietuvos Kūno kultūros instituto]] (LKKI) studentus su šiuo žaidimu supažindino žinomas krepšinio ir rankinio treneris [[Valerijus Grešnovas]]. Jo iniciatyva [[Kaunas|Kaune]] suburta vyrų žolės riedulio komanda [[1955]]-aisiais debiutavo 1-ajame [[SSRS]] sąjunginiame turnyre ir užėmė 5-ąją vietą. Po metų jau "Žalgirio" pavadinimu kauniečiai buvo 7-ti. [[1956]]-aisiais lietuviai Kaune taip pat žaidė draugiškas rungtynes su SSRS rinktinės 1-ąja ir 2-ąja komandomis ir tik po atkaklios pralaimėjo joms atitinkamai 0:3 ir 0:1. Tuo pirmasis žolės riedulio etapas Lietuvoje ir baigėsi.
Antras bandymas populiarinti žolės riedulį buvo [[1968]]-aisiais. Trenerio Adolfo Mickaus suburti LKKI studentai ir ledo ritulininkai Lietuvos rinktinės vardu išvyko į 3-iąjį sąjunginį turnyrą, kuriame buvo kovojama dėl kelialapių į 1969-ųjų SSRS čempionatą. Lietuviai pralaimėjo daugumą rungtynių ir turėjo žaisti papildomus mačus su Latvija. Kaune "Inkaro" stadione sužaista lygiosiomis 0:0, o [[Ryga|Rygoje]] pralaimėta 0:1. Po šios nesėkmės žolės riedulys beveik 10 metų Lietuvoje buvo pamirštas.
| |||