Mokslinis straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Mokslinis straipsnis''' - mokslo įstaigoje parengtas ir moksliniame žurnale išspausdintas straipsnis, kuriama pateikiami mokslinių tyrimų rezultatai ar vertinga ankstesnių rezultatų analizė. Reguliariai skelbiami moksliniai straipsniai yra ne tik pasauliui naujų žinių šaltinis, bet reikšmingas pagrindinis institucijos narių kompetencijos savo srityje įrodymas. Aukštųjų mokyklų mokslo tyrimai didele dalimi finansuojami būtent todėl, jog tik šių tyrimų dėka įmanoma patikimai sukurti, palaikyti ir įrodyti studentams paskaitas skaitančių dėstytojų kompetenciją. Pirmuosius straipsnius jaunas mokslininkas neretai paskelbia dar būdamas doktorantu, vėliau jie turi būti skelbiami bent jau kas keletą metų. Rengiant konkursą mokslininko pareigoms užimti, jį paprastai irgi laimi (bent jau turėtų laimėti) tas mokslininkas, kuris turi daugiau ir reikšmingesnių straipsnių.

Mokslinis straipsnis turi būti išspausdintas recenzuojamame mokslo žurnale. Tai reiškia, jog naujai gautą straipsnį jo redaktorius siunčia paprastai trims (gali būti ir daugiau) nepriklausomiems šioje mokslo srityje kompetetingiems recenzentams, kurie ir sprendžia, ar darbą galima laikyti moksliniu straipsniu. Vertinamo straipsnio autoriai privalo nežinoti, kas recenzuoja jojų darbą, tačiau recenzentai privalo savo teigiamas ar neigiamas išvadas nuodugniai pagrįsti. Autorius supažindinamas su recenzentų pastabomis ir gali jas užginčyti ar per kelis mėnesius parengti nurodytų trūkumų neturinčią naują straipsnio versiją. Paprastai labiau vertinami užsienio šalyse recenzuoti ir išspausdinti straipsniai, net tikima, jog užsienio šalies recenzentai bus labiau bešališki. Tai teisinga net ir jei mokslo lygis užsienio šalyje nėra aukštesnis.

Nuorodų į keletą žinomų mokslinų straipsnių rinkinys mokslinėje diskusijoje yra daug stipresnis argumentas, nei tegu ir įtikinami loginiai samprotavimai. Taip yra todėl, jog neturint eksperimentinių duomenų neretai galimi keli labai skirtingi loginiai ar net matematiniai stebimo reiškinio paaiškinimai.

Tik labai retais atvejais galima rasti priešingus dalykus įrodančių mokslinių straipsnių. Paprastai per keletą metų paaiškėja rezultatų neatitikimo priežastis ir parengiamas visus rezultatus paaaiškinantis loginis modelis.