'''Abdal Vahidas II''' (''Abû Muhammad ar-Rachîd `Abd al-Wâhid'', [[Arabų kalba|arab.]]: أبو محمد الرشيد عبد الواحد بن المأمون m. [[1242]] m.) – nuo [[1232]] m. [[Almochadai|Almochadų dinastijos]] [[Marokas|Maroko]] [[kalifas]].
Abdal Vahidas II-is buvo [[Idris I Almamunas|Idriso I Almamuno]] sūnus.
== Istorija ==
Tik [[xIII amžiaus 4-as dešimtmetis|1236]] m. po [[Jahija Almutasimas|Jahijos Almutasimo]] mirties Abdal Vahidas II-is užėmė [[Marakešas|Marakešą]], jis panaikino visas tėvo Idriso Almamuno įvestas naujoves, po ko daugelis gyventojų pripažino jį. Tais pačiais metais [[Tlemsenas|Tlemseno]] emyras Abu Jahija Jagmurasanas ir [[Tunisas|Tuniso]] emyras Abu Jahija I bin Zaijanas (Abu Yahya I bin Zayyan) paskelbė nepriklausomybę ir atsiskyrė nuo Maroko, o [[Andalūzija|Andalūzijos]] centre krikščionis užėmė [[Kordobos provincija|Kordobą]]. Pačiame Maroke Almochadus spaudė [[Marinidai]] (Banu Marin gentis), kuri buvo apsupusi [[Meknesas|Meknesą]]. Abdal Vahidas II-is mirė [[xIII amžiaus 5-as dešimtmetis|1242]] m., valdžią paveldėjo jo brolis [[Ali Asaidas]].
Abdal Vahidas II-is turėjo šiuos [[Viziris|vizirius]]:
