Vikipedija

Meilė Lukšienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
51 001 keitimas
šaltinis
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = edu
| vardas = MeilėMeilutė Lukšienė – MatjošaitytėLukšienė–Matjošaitytė
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
Eilutė 10:
| mirties vieta =
| tautybė =
| sutuoktinis = [[Kazimieras Lukša]]
| tėvas = [[Stasys Matijošaitis]]
| motina = [[Julija Biliūnienė]]
| vaikai = [[Ingė Lukšaitė]]<br>[[Giedrė Lukšaitė-Mrazkova]]
<!-- Veikla -->
| veikla = [[Lietuviai|lietuvių]] [[Literatūra|literatūros]] tyrinėtoja, pedagogė, viena iš ''Tautinės mokyklos koncepcijos'' autorių.
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas = habilituota socialinių mokslų daktarė
<!-- Išsilavinimas -->
| alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]]
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =* [[1998]] m. – [[Gedimino 5 laipsnio ordinas]]
* [[2003]] m. [[Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius]]
| parašas =
| pastabos =
}}
'''MeilėMeilutė Lukšienė – MatjošaitytėLukšienė–Matjošaitytė''' (g. [[1913]] m. [[rugpjūčio 20]] d. [[Viena|Vienoje]]) – [[Lietuviai|lietuvių]] [[Literatūra|literatūros]] tyrinėtoja, pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš ''Tautinės mokyklos koncepcijos'' autorių.
 
[[Stasys Matijošaitis|Stasio Matjošaičio]]–Esmaičio – Esmaičioįdukra ir [[Julija Biliūnienė|Julijos Biliūnienės]] – Matjošaitienės duktė, [[Ingė Lukšaitė|Ingės Lukšaitės]] motina.
 
== Biografija ==
[[1924]] – [[1931]] m. mokėsi [[VilniusVilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vilniaus]] Vytauto Didžiojo gimnazijoje]], [[1931 ]]– [[1938]] m. studijavo [[lituanistika|lituanistiką]] [[Kaunas|Kauno]] [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]]. [[1973]] m. pedagogikos mokslų daktarė.
 
Po studijų dirbo gimnazijos mokytoja. Nuo [[1944]] m. tapo [[Kauno valstybinis universitetas|Kauno valstybinio universiteto]] asistenteasistentė. [[1949]] – [[1959]] m. – [[VUVilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] dėstytoja., [[1951]] – [[1958]] m. dirbo Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Tačiau per 1958 m. prasidėjusį Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros „išvalymą nuo nacionalistų” atleista kartu su [[Irena Kostkevičiūtė|Irena Kostkevičiūte]], [[Vanda Zaborskaitė|Vanda Zaborskaite]] ir [[Aurelija Rabačiauskaitė|Aurelija Rabačiauskaite]].
 
Nuo [[1959]]–[[1997]] m. – Pedagogikos instituto (iki [[1973]] m. Mokyklų mokslinio tyrimo institutas, nuo [[2001]] m. [[Švietimo plėtotės centras]]) vyresnioji mokslinė bendradarbė. Būtent šiame institute kartu su bendraminčiais [[1988]] m. prabilo apie Lietuvos švietimo reformą, humaniškos, atsakingą pilietį ugdančios mokyklos kūrimą. [[1988]] m. [[Sąjūdis|Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio]] iniciatyvinės grupės narė.
 
== Mokslinė veikla ==
Mokslinę veiklą pradėjo kaip literatūros tyrėja. [[1954]] – [[1955]] m. parengė spaudai ir išleido savo motinos pirmojo vyro [[Jonas Biliūnas|Jono Biliūno]] raštų dvitomį. [[1956]] m. išėjo jos [[monografija]] „Jono Biliūno kūryba“. Vėliau tyrinėjo švietimo istoriją. Parašė knygas „Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. I pusėje“ ([[1970]] m.), „Demokratinė ugdymo mintis XVIII a. II p. – XIX a. I pusė“ ([[1985]] m.), „Jungtys“ ([[2000]] m.).
Mokslinę veiklą pradėjo kaip literatūros tyrėja. [[1954]]–[[1955]] m. parengė spaudai ir išleido savo motinos pirmojo vyro [[Jonas Biliūnas|Jono Biliūno]] raštus (2 t. [[1954]]-[[1955]] m., 3 t. [[1981]]-[[1982]] m.), [[Simonas Daukantas|S. Daukanto]] ([[1955]] m.), [[Liudvikas Adomas Jucevičius|L. Jucevičiaus]] ([[1959]] m., [[1975]] m.) raštų rinkinius. Parašė sintezes knygoms „Lietuvių literatūros istorija: Feodalizmo epocha“ (su kitais, [[1957]] m.), „Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai“ (su kitais, [[1983]] m.)
 
Vėliau tyrinėjo švietimo istoriją ir pedagoginę mintį, iškėlė švietimo istorijos svarbą, teigė, kad švietimas yra tautos kultūros dalis.
1988 m. – švietimo reformos pradininkė, esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – „Tautinės mokyklos koncepcija” (1988 m.), „Lietuvos švietimo koncepcija” ([[1992]] m.), “Lietuvos švietimo reformos gairės” ([[1993]] m.), „Bendrojo lavinimo mokyklos programos” ([[1994]] m.) – bendraautorė. ▼
 
▲[[1988]] m. – švietimo reformos pradininkė, esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – „Tautinės mokyklos koncepcija” (1988 m.), „Lietuvos švietimo koncepcija” ([[1992]] m.), “Lietuvos švietimo reformos gairės” ([[1993]] m.), „Bendrojo lavinimo mokyklos programos” ([[1994]] m.) – bendraautorė. <ref> {{VLE|XII}}, 690 psl. </ref>
Už nuopelnus Lietuvos švietimui apdovanota [[Vytauto Didžiojo ordinas|Vytauto Didžiojo ordino]] Komandoro didžiuoju kryžiumi, [[Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas|Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu]].
 
Apdovanota pirmuoju Švetimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklu.▼
== Bibliografija ==
* Jono Biliūno kūryba, monografija, [[1956]] m.
* Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. I pusėje, [[1970]] m.
* Demokratinė ugdymo mintis XVIII a. II p. – XIX a. I pusė, [[1985]] m.
* Jungtys, [[2000]] m.
 
== Įvertinimas ==
▲* Apdovanota pirmuoju Švetimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklu.
* [[1994]] m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio [[Gedimino 5 laipsnio ordinas]]
* [[2003]] m. – [[Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius]] už nuopelnus Lietuvos švietimui
* [[2004]] m. – [[UNESCO]] J. A. Komenskio medalis
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{Sąjūdžio nariai}}
eilutė 52 ⟶ 65:
{{DEFAULTSORT:Lukšienė, Meilė}}
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos edukologai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Meilė_Lukšienė"