Galindai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S Bot: Fixing wiki syntax |
||
Eilutė 17:
Baltų tauta, kalbėjusi [[prūsų kalba]] - vakarų galindai - priskiriami [[Prūsija|prūsams]]. Jie gyveno Galindoje, dabartinės [[Lenkija|Lenkijos]] teritorijoje tarp Galdapės ([[lenkų kalba|lenkiškai]] Goldap) ir Narevo upių. Nuo kitų prūsų genčių juos skyrė Alnos upė ([[lenkų kalba|lenkiškai]] Linos). Rytų kaimynai buvo [[sūduva|sūduviai]]. Vakarų galindai, iš visų pusių apsupti slavų, išsilaikė iki [[XIII amžius|XIII]] a.
[[II amžius|II]] a. galindų gentys gyveno prie Memrų ežero (vakarinėje [[Mozūrija|Mozūrijos]] ežeryno dalyje), o [[III amžius|III]]–[[IV amžius|IV]] a. jie pasislinko link Drvencos, Osos, Alnos (Priegliaus intakas) upių. [[V amžius|V]]-[[VI amžius|VI]] a. galindų kultūros centras buvo prie dabartinio [[Olštynas|Olštyno]].
Vakarų galindų dirbinių puošnumas rodo, [[VI amžius|VI]]–[[VII amžius|VII]] a. tai buvo viena turtingiausių baltų gentis. Manoma, kad galindų turtėjimo priežastis buvo didelė gintaro paklausa, o taip pat žygiai į [[Romos imperija|Romos imperiją]]. Iš atsigabento sidabro ir aukso jie gamino ne tik žmonėms skirtus papuošalus, bet ir žirgų apdaro detales.
| |||