Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje ir toliau galiojo LTSR [[1964 m. Civilinis[[LTSR civilinis kodeksas]]. [[Rinkos ekonomika|Rinkos ekonomikos]] įvedimas ir atitinkama privatinių santykių plėtra sąlygojo ir civilinių santykių kaitą. Laisvosios rinkos elementai, institutai tarybinėje teisėje buvo nereglamentuojami arba reguliuojami nepakankamai. Privatinių santykių srityje atsirado naujų civilinės ir komercinės teisės normų poreikis. Buvo būtina sukurti šiuolaikišką teisinę aplinką, pasikeitus ekonominio, socialinio (visuomenės) ir politinio gyvenimo sąlygoms. Siekiant narystė [[ES]], buvo reikalinga peržiūrėti Lietuvos teisyną, užtikrinti ES teisės reikalavimų nuostatas, tačiau ir kartu išlaikyti Lietuvos teisės tęstinumą, teisinės sistemos stabilumą.
Paruošiamieji CK darbai buvo pradėti po Nepriklausomybės atkūrimo. Nuo 1995 m. projektą rengė speciali iš [[Vilniaus universitetas|VU]] [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|TFTeisės fakulteto]] Civilinės teisės ir civilinio kodekso katedros mokslininkų sudaryta darbo grupė, paskirtas vadovas ([[Valentinas Mikelėnas]]). Rengiant kodeksą, pasitelkta [[lyginamoji teisėtyra]], aiškintasi Vakarų civilinės teisės tradicijos, reglamentavimas, tendencijos bei perspektyvos civilinių santykių srityje.
Įsigaliojus Civiliniam kodeksui, teisinės galios neteko šie aktai (dalis normų buvo įtraukta į naująjį sąvadą):
# ankstesnis (tarybinis) Santuokos ir šeimosCivilinis kodeksas (''de facto'' - LTSR 19691964 m. SŠK[[LTSR CK]])▼
# ankstesnis (tarybinis) CivilinisSantuokos ir šeimos kodeksas (''de facto'' - LTSR 19641969 m. CK[[LTSR SŠK]])
▲# (tarybinis) Santuokos ir šeimos kodeksas (''de facto'' - LTSR 1969 m. SŠK)
