Henriko Latvio kronika: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Henriko Latvio senoji Livonijos Kronika''' ({{la|Chronicon Livonicum vetus}}), parašyta vokiečių, latvių ar latgalių kilmės, dvasininko [[Henrikas Latvis|Henriko Latvio]], apima laikotarpį nuo pirmojo [[Livonija|Livonijos]] vyskupo Meinardo atsikėlimo į Livoniją iki [[1226]] m., kai [[Kalavijuočių ordinas]] užkariauja visą Estiją.

„Livonijos kronika“, parašyta lotynų kalba, aprašo, kaip [[ordinas]] ir [[vyskupas|vyskupai]] užkariauja [[lyviai|lyvių]], [[latgaliai|latgalių]], [[sėliai|sėlių]] žemes, daug vietos skiriama kovoms su estais[[estai]]s ir jų užkariavimui. Kronikoje minimos ir ordino kovos su žiemgaliais[[žiemgaliai]]s, rusų kunigaikščiais, lietuviais[[lietuviai]]s, bei veržimasis į jų žemes.

Kronikoje dažnai šališkai stengiamasi nutylėti apie vokiečių pralaimėjimus ir nuostolius, išpučiamos ordino pergalės. Kronika stengiasi pirmiausia akcentuoti vyskupo [[Albertas (Rygos vyskupas)|Alberto]] veiklą ir nuopelnus krikštijant estus ir baltus, juo labiau, kad ji ir parašyta vyskupo užsakymu.