Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
S Nuorodų į nukreipiamąjį straipsnį keitimas: Mažosios Lietuvos - Pakeistos nuorodos į Mažoji Lietuva |
||
Eilutė 9:
Iki [[1915]] m. rugsėjo mėn. Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklą plėtojo Lietuvoje, centras buvo Vilniuje. Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti steigė ir išlaikė bendrabučius pabėgėliams (vien Vilniuje jų veikė 47), maitinimo punktus. 1915 m. rugsėjo mėn. vokiečių kariuomenei užėmus Vilnių susidarė du draugijos centrai – Vilniuje (vadovas [[Antanas Smetona]]) ir Petrograde, nuo [[1917]] m. – [[Voronežas|Voroneže]]. Šio CK pirmininkas Martynas Yčas, vicepirmininkai [[Petras Leonas]], kun. [[Julijonas Jasienskis]]. Vokiečių okupacinės administracijos varžomas Vilniaus komitetas Lietuvoje rūpinosi pabėgėlių šalpa, gynė gyventojus nuo okupacinės valdžios. Sekretoriumi vietoje į Rusiją pasitraukusio S. Šilingo išrinktas kun. [[Povilas Dogelis]]. Vėliau aštuoni šio Komiteto nariai – [[Jonas Basanavičius]], [[Mykolas Biržiška]], [[Pranas Dovydaitis]], [[Steponas Kairys]], Donatas Malinauskas, Antanas Smetona, [[Aleksandras Stulginskis]] ir [[Jokūbas Šernas]] išrinkti į [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]].
Draugija daugiau galimybių padėti pabėgėliams turėjo Rusijoje. Čia [[1916]] m. pradžioje veikė daugiau kaip 80, vėliau 254 Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyriai (vietiniai komitetai). Jie steigė vaikų ir senelių globos įstaigas, mokyklas, kurių 1917 m. buvo daugiau kaip 250, jose mokėsi daugiau kaip 7000 vaikų, kūrė amatų mokyklas, dirbtuves. 1915 m. rudenį draugija M. Yčo vardu Voroneže atidarė dvi, berniukų ir mergaičių gimnazijas, suorganizavo pedagoginius buhalterijos kursus, lietuvių mokytojų institutą (vadovas Martynas Yčas), rėmė iš Lietuvos atkeltus „Saulės“ mokytojų kursus, išlaikė bendrojo lavinimo kursus (nuo 1917 m. rugsėjo mėn. – [[Voronežo lietuvių gimnazija]]). [[Tambovas|Tambove]] įsteigta „Žiburio“ mergaičių progimnazija, vėliau gimnazija. Draugija šelpė [[Maskvos universitetas|Maskvos]], [[Peterburgo universitetas|Petrogrado]], [[Odesos universitetas|Odesos]], [[Kijevo universitetas|Kijevo]] ir kt. universitetų bei aukštųjų mokyklų studentus lietuvius. 1916 m. pr. draugija šelpė apie 114 000, vėliau daugiau kaip 200 000 pabėgėlių, rūpinosi į Rusiją ištremtais karo pradžioje [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s okupuotos [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] gyventojais lietuviais. Draugijos įsteigta spaustuvė spausdino lietuviškus laikraščius, knygas, vadovėlius.
Draugijos veikloje dalyvavo taip pat ir [[Augustinas Janulaitis]], [[Petras Klimas]], [[Pranas Mašiotas]], [[Kazimieras Olšauskas]], [[Antanas Purėnas]], [[Jurgis Šaulys]], [[Kazys Šalkauskis]], [[Antanas Vileišis]], [[Petras Vileišis]]. 1917 m. daugelis jų įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo darbą: organizavo Lietuvių konferenciją, veikė Lietuvos Taryboje, gynė Lietuvos reikalus įvairiose konferencijose užsienyje. Po [[1917 m. Spalio perversmas|1917 m. Spalio perversmo]] apkaltinę priešiška veikla [[bolševikai]] draugijos Rusijos centrą uždarė, turtą konfiskavo, o CK pirmininką M. Yčą 2 mėn. kalino. 1915 m. rugpjūčio mėn. – 1918 m. vasario mėn. Petrograde, nuo 1917 m. Voroneže draugija leido laikraštį „[[Lietuvių balsas]]“.<ref> {{VLE|XIII}}, 158 psl. </ref>
| |||