Baigė [[Kauno karo mokykla|Kauno karo mokyklą]], tarnavo [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenėje]]je. [[Kapitonas]]. Karo pabaigoje su šeima traukėsi į Vakarus. Kai žmona su sūnumi žuvo per [[Drezdenas|Drezdeno]] bombordavimą, A.Milaševičius grįžo į Lietuvą ir nuo 1948 m. pradžios įsiliejo į partizanų gretas. 1948 m. gegužės 5 d. susikūrė Vakarų Lietuvos (Jūros) kovinė sritis ir Aleksandras Milaševičius tapo jos vado pavaduotoju, o po mėnesio - vadu. 1949 m. pradžioje paskirtas ir visos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vado pavaduotoju. Jo veiklą sekė [[Tarybų Sąjungos specialiosios tarnybos|MGB]] agentai ''Mėta'', ''Oriolas'', ''Snieguolė'', ''Radzevičius''. Per juos perduotą pasiūlymą bendradarbiauti A.Milaševičius atmetė. 1949 m. rugsėjo 9 d. agentas ''Radzevičius'' pranešė, kad Karoblių kaime (dabartinio [[Gaudvaišiai|Gaudvaišių]] kaimo teritorijoje), J. Martinkaus sodyboje, slapstosi ''Ruonis - Aleksandras Milaševičius''. Netrukus 25 kareivių dalinys apsupo sodybą ir partizanų vadas buvo nušautas.
