François Mitterrand: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: az:Fransua Mitteran
Hornblower (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 41:
[[1933]] m. baigęs religinį koležą, įstojo į Paryžiaus universitetą, dalyvavo kraštutinių dešiniųjų jaunimo organizacijos „Croix de Feu“ (Ugnies kryžius) veikloje. [[1938]] m. mobilizuotas į armiją, [[1940]] m. sužeistas pateko į [[Vokiečiai|vokiečių]] nelaisvę, paleistas dirbo [[Viši]] kolaboracinės vyriausybės karo belaisvių komisariate, už nuopelnus režimui buvo apdovanotas “Francisque“ medaliu, bet po metų atsistatydino ir nuo [[1943]] m. dalyvavo [[Pasipriešinimas|Pasipriešinime]].
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] [[1944]] m. spaudos darbuotojas, leidėjas. [[1946]] – [[1958]] m. Prancūzijos Nacionalinio susirinkimo narys nuo ''Demokratinio ir socialistinio Pasipriešinimo sąjungos''. [[1953]] – [[1965]] m. šios partijos pirmininkas. [[1947]] – [[1950]] m. koalicinėje vyriausybėje buvo kovotojų ir karo aukų ministras, [[1950]] – [[1954]] m. užjūrio teritorijų ministras, [[1954]] – [[1957]] m. vidaus reikalų ministras. Jam priklauso frazė „Alžyras – tai Prancūzija“.
 
[[1959]] – [[1962]] m. Prancūzijos [[Senatas|senato]] narys. [[1965]] – [[1968]] m. ''Kairiųjų demokratinių ir socialistinių jėgų federacijos'' lyderis. [[1965]] m. kandidatavo į Prancūzijos prezidentus, bet antrame ture pralaimėjo [[Šarlis de Golis|Š. de Goliui]], surinkęs 44% balsų.
Eilutė 49:
[[1974]] m. antrą kartą dalyvavo Prezidento rinkimuose ir antrame ture gavo 49,3% balsų. [[1981]] m. gegužės 10 d. gavęs 52% balsų, išrinktas Prancūzijos prezidentu. Jis panaikino mirties bausmę, pakėlė minimalų atlyginimą, paankstino pensiją, iki 5 savaičių pratęsė atostogas. Tačiau prasidėjo infliacija, kurios socialistų vyriausybė nesugebėjo pažaboti.
 
[[1986]] m. rinkimus į Nacionalinį susirinkimą laimėjo dešinieji, bet jiems taip pat nepavyko pasiekti ženklių pokyčių. Pradėjus ardyti socialinėsocialinę sistemą, nepasitenkinimas dešiniaisiais dar labiau išaugo, todėl [[1988]] m. F. MitteranąMiteraną prancūzai vėl išrinko prezidentu.
 
== Nuorodos ==