Nadruva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
šaltinis
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Prussian clans 13th century.png|thumb|250px|Prūsų žemės]]
'''Nadruva''' ([[vokiečiai|vokiečių]] istoriniuose šaltiniuose ''Nadrauja, Nadruva, Nadrawta, Nadrowen'') – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] žemė, kuriai priklausė [[Prieglius|Priegliaus]] aukštupio upynasupyne su [[Pisa|Pisos]], [[Rominta|Romintos]], Galdapės[[Geldapės upė|Geldapės]], Angrapės[[Angrapė]]s, Auksinės ([[Augstė]]s), [[Alna (upė)|Alnos]] žemupio, [[Įsrutis (upė)|Įsros]], [[Druoja|Druojos]] ir [[Deimena|Deimenos]] intakų upėmis bei [[Šešupė]]s kairiaisiais intakais, t.y. [[Pilkalnio apskritis|Pilkalnio apskrities]] pietinė dalis, [[StalupėnaiStalupėnų apskritis|Stalupėnų]], [[GumbinėGumbinės apskritis|Gumbinės]]s, [[DarkiemisDarkiemio apskritis|Darkiemio]], [[GeldapėGeldapės apskritis|Galdapės]] ir [[ĮsrutisĮsruties apskritis|Įsruties apskritys]] apskritys bei [[LabguvaLabguvos apskritis|Labguvos apskrities]] apskrities rytinė dalis. Šiaurėje ribojasi su [[Skalva]], rytuose – su [[Sūduva]], pietuose – su [[Barta]] ir [[Notanga]], vakaruose – su [[Semba]].
 
== NuorodosIstorija ==
1236 m. Petras Dusburgietis rašė, kad Nadruvoje buvo [[Romuva]], šventas baltų pagonybės centras. Iš Romuvos vyriausias žynys krivių krivaitis („pagonių popiežius“) valdė visų baltų religinius reikalus. Kiti šaltiniai šios vietos nemini. Dalis mokslininkų abejoja, kad Romuva buvo.<ref>Gimbutas, Marija (1963). ''The Balts''. London: Thames and Hudson. p. 183.</ref>
Pirmą kartą Nadruva paminėta [[XIII a.]] pirmos pusės „[[Danija|Danijos]] žemės knygoje“ (''Liber census Daniae''). Žinomos buvusios [[Angetetos pilis|Angetetos]], [[Auktuolyčių pilis|Auktuolyčių]], [[Kampsvykių pilis|Kampsvykių]], [[Kapstetos pilis|Kapstetos]], [[Retavos pilis|Retavos]], [[Vėluvos pilis|Vėluvos pilys]], [[Katniavos valsčius|Katniavos]] (Katavos) ir [[Retavos valsčius|Retavos valsčiai]]. <ref>[[Rimantas Jasas]], [[Algirdas Matulevičius]]. {{VLE|XV}}, 680 psl. </ref>
 
[[1236]] m. Petras Dusburgietis rašė, kad Nadruvoje buvo [[Romuva]], šventas baltų pagonybės centras. Iš Romuvos vyriausias žynys krivių krivaitis („pagonių popiežius“) valdė visų baltų religinius reikalus. Kiti šaltiniai šios vietos nemini. Dalis mokslininkų abejoja, kad Romuva buvo.<ref>Gimbutas, Marija (1963). ''The Balts''. London: Thames and Hudson. p. 183.</ref> Dabar manoma, kad Romuva buvo prie [[Auktuolyčiai|Auktuolyčių]], į šiaurės vakarus nuo [[Stalupėnai|Stalupėnų]] arba į pietus nuo [[Narkyčiai|Narkyčių]], [[Dituva (upė)|Dituvos]] ir Auksinės (Augstės) santakoje. Veikiausiai Romuva buvusi abiejose vietovėse.
Čia XVII a. gyveno [[Kristijonas Donelaitis]].
 
[[1253]] m. Lietuvos karalius [[Mindaugas]] Nadruvą (''Nederowe'') už karūną padovanojo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinui]], bet šis nepajėgė jos užkariauti. [[1274]]–[[1275]] m. kraštą užkariavo [[Vokiečių ordinas]]. Nuo [[XIV a.]] Nadruvos centras – [[Įsrutis]], kryžiuočių pilis mieste pastatyta [[1336]] m. Vokiečių ordinas krašto dalį į šiaurę nuo Priegliaus ir į vakarus nuo jo intako Įsros (Įsruties) su [[Jurbarko pilis|Jurbarko]] (Georgenburg), [[Želvos pilis|Želvos]] (Zelva) pilimis [[1352]] m. perleido Sembos vyskupui. Kitą Nadruvos dalį administravo Vokiečių ordino Įsruties, vėliau – [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] komtūras. Joje buvo [[Įsruties pilis|Įsruties]], [[Narkyčių pilis|Narkyčių]], [[Tamavos pilis|Tamavos]] (Tamoviškiai), [[Teplaukio pilis|Teplaukio pilys]], o Įsruties apylinkės sudarė Nadruvos kameramtą. Kovodama su Vokiečių ordinu, Nadruvą kaip jo valdą puolė arba per ją gilyn į Vokiečių ordino pavergtą Prūsiją žygiavo [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]. [[XVI a.]] Nadruva su Skalva tapo Mažosios Lietuvos centrine dalimi.
== Nuorodos ==
 
{{reflist}}
== Gyventojai ==
Iki [[XV a.]] dauguma krašto gyventojų buvo [[nadruviai]]. [[XVI a.]] etnografo ir kartografo [[Kasparas Henenbergeris|K. Henenbergerio]] duomenimis, beveik visi Įsruties apskrities, kuri sudarė Nadruvos teritorijos didumą, gyventojai kalbėjo [[lietuvių kalba]]. Vokiečių kalbotyrininkas ir archeologijos [[Adalbertas Becenbergeris]] beveik visą Nadruvą priskyrė lietuvių žemėms. Kalbotyrininko [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] nuomone, dalis Nadruvos lietuviškų vietovardžių kryžiuočių buvo suprūsinti. Iki [[XVIII a.]] pradžioje prasidėjusio didžiojo maro ir bado bei po to sekusios [[Didžioji Prūsijos kolonizacija|Didžiosios vokiečių kolonizacijos]] Nadruvoje iki 93% gyventojų buvo [[lietuvininkai]]; tik pietiniame pakraštyje, [[Geldapė]]s apylinkėse, jie gyveno mišriai su naujakuriais [[mozūrai]]s. <ref>[[Rimantas Jasas]], [[Algirdas Matulevičius]]. Ten pat.</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{Baltų žemės}}