20:46, 26 rugpjūčio 2009 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		14:10, 3 rugsėjo 2009 versija taisyti anuliuoti Lazdynas (aptarimas \| indėlis) 51 001 keitimas šaltinis Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Prussian clans 13th century.png\|thumb\|250px\|Prūsų žemės]] '''Nadruva''' ([[vokiečiai\|vokiečių]] istoriniuose šaltiniuose ''Nadrauja, Nadruva, Nadrawta, Nadrowen'') – [[Mažoji Lietuva\|Mažosios Lietuvos]] žemė~~, kuriai priklausė~~ [[Prieglius\|Priegliaus]] aukštupio ~~upynas~~upyne su [[Pisa\|Pisos]], [[Rominta\|Romintos]], ~~Galdapės~~[[Geldapės upė\|Geldapės]], ~~Angrapės~~[[Angrapė]]s, Auksinės ([[Augstė]]s), [[Alna (upė)\|Alnos]] žemupio, [[Įsrutis (upė)\|Įsros]], [[Druoja\|Druojos]] ir [[Deimena\|Deimenos]] intakų upėmis bei [[Šešupė]]s kairiaisiais intakais, ~~t.y.~~– [[Pilkalnio apskritis\|Pilkalnio apskrities]] pietinė dalis, [[~~Stalupėnai~~Stalupėnų apskritis\|Stalupėnų]], [[~~Gumbinė~~Gumbinės apskritis\|Gumbinės]]s, [[~~Darkiemis~~Darkiemio apskritis\|Darkiemio]], [[~~Geldapė~~Geldapės apskritis\|Galdapės]] ir [[~~Įsrutis~~Įsruties apskritis\|Įsruties apskritys]] ~~apskritys~~ bei [[~~Labguva~~Labguvos apskritis\|Labguvos apskrities]] ~~apskrities~~ rytinė dalis. Šiaurėje ribojasi su [[Skalva]], rytuose – su [[Sūduva]], pietuose – su [[Barta]] ir [[Notanga]], vakaruose – su [[Semba]]. == ~~Nuorodos~~Istorija ==▼ 1236 m. Petras Dusburgietis rašė, kad Nadruvoje buvo [[Romuva]], šventas baltų pagonybės centras. Iš Romuvos vyriausias žynys krivių krivaitis („pagonių popiežius“) valdė visų baltų religinius reikalus. Kiti šaltiniai šios vietos nemini. Dalis mokslininkų abejoja, kad Romuva buvo.<ref>Gimbutas, Marija (1963). ''The Balts''. London: Thames and Hudson. p. 183.</ref> ▼ Pirmą kartą Nadruva paminėta [[XIII a.]] pirmos pusės „[[Danija\|Danijos]] žemės knygoje“ (''Liber census Daniae''). Žinomos buvusios [[Angetetos pilis\|Angetetos]], [[Auktuolyčių pilis\|Auktuolyčių]], [[Kampsvykių pilis\|Kampsvykių]], [[Kapstetos pilis\|Kapstetos]], [[Retavos pilis\|Retavos]], [[Vėluvos pilis\|Vėluvos pilys]], [[Katniavos valsčius\|Katniavos]] (Katavos) ir [[Retavos valsčius\|Retavos valsčiai]]. <ref>[[Rimantas Jasas]], [[Algirdas Matulevičius]]. {{VLE\|XV}}, 680 psl. </ref> ▲[[1236]] m. Petras Dusburgietis rašė, kad Nadruvoje buvo [[Romuva]], šventas baltų pagonybės centras. Iš Romuvos vyriausias žynys krivių krivaitis („pagonių popiežius“) valdė visų baltų religinius reikalus. Kiti šaltiniai šios vietos nemini. Dalis mokslininkų abejoja, kad Romuva buvo.<ref>Gimbutas, Marija (1963). ''The Balts''. London: Thames and Hudson. p. 183.</ref> Dabar manoma, kad Romuva buvo prie [[Auktuolyčiai\|Auktuolyčių]], į šiaurės vakarus nuo [[Stalupėnai\|Stalupėnų]] arba į pietus nuo [[Narkyčiai\|Narkyčių]], [[Dituva (upė)\|Dituvos]] ir Auksinės (Augstės) santakoje. Veikiausiai Romuva buvusi abiejose vietovėse. ~~Čia XVII a. gyveno [[Kristijonas Donelaitis]].~~ [[1253]] m. Lietuvos karalius [[Mindaugas]] Nadruvą (''Nederowe'') už karūną padovanojo [[Livonijos ordinas\|Livonijos ordinui]], bet šis nepajėgė jos užkariauti. [[1274]]–[[1275]] m. kraštą užkariavo [[Vokiečių ordinas]]. Nuo [[XIV a.]] Nadruvos centras – [[Įsrutis]], kryžiuočių pilis mieste pastatyta [[1336]] m. Vokiečių ordinas krašto dalį į šiaurę nuo Priegliaus ir į vakarus nuo jo intako Įsros (Įsruties) su [[Jurbarko pilis\|Jurbarko]] (Georgenburg), [[Želvos pilis\|Želvos]] (Zelva) pilimis [[1352]] m. perleido Sembos vyskupui. Kitą Nadruvos dalį administravo Vokiečių ordino Įsruties, vėliau – [[Karaliaučius\|Karaliaučiaus]] komtūras. Joje buvo [[Įsruties pilis\|Įsruties]], [[Narkyčių pilis\|Narkyčių]], [[Tamavos pilis\|Tamavos]] (Tamoviškiai), [[Teplaukio pilis\|Teplaukio pilys]], o Įsruties apylinkės sudarė Nadruvos kameramtą. Kovodama su Vokiečių ordinu, Nadruvą kaip jo valdą puolė arba per ją gilyn į Vokiečių ordino pavergtą Prūsiją žygiavo [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]. [[XVI a.]] Nadruva su Skalva tapo Mažosios Lietuvos centrine dalimi. ▲== Nuorodos == ~~{{reflist}}~~ == Gyventojai == Iki [[XV a.]] dauguma krašto gyventojų buvo [[nadruviai]]. [[XVI a.]] etnografo ir kartografo [[Kasparas Henenbergeris\|K. Henenbergerio]] duomenimis, beveik visi Įsruties apskrities, kuri sudarė Nadruvos teritorijos didumą, gyventojai kalbėjo [[lietuvių kalba]]. Vokiečių kalbotyrininkas ir archeologijos [[Adalbertas Becenbergeris]] beveik visą Nadruvą priskyrė lietuvių žemėms. Kalbotyrininko [[Zigmas Zinkevičius\|Z. Zinkevičiaus]] nuomone, dalis Nadruvos lietuviškų vietovardžių kryžiuočių buvo suprūsinti. Iki [[XVIII a.]] pradžioje prasidėjusio didžiojo maro ir bado bei po to sekusios [[Didžioji Prūsijos kolonizacija\|Didžiosios vokiečių kolonizacijos]] Nadruvoje iki 93% gyventojų buvo [[lietuvininkai]]; tik pietiniame pakraštyje, [[Geldapė]]s apylinkėse, jie gyveno mišriai su naujakuriais [[mozūrai]]s. <ref>[[Rimantas Jasas]], [[Algirdas Matulevičius]]. Ten pat.</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{Baltų žemės}}

Nadruva: Skirtumas tarp puslapio versijų