Vikipedija

Vladas Nagevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
Botai
427 096 keitimai
S robotas: smulkūs taisymai
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
51 001 keitimas
šaltinis
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
[[Vaizdas:Nagius.jpg|thumb|200px|Generolas '''Vladas Nagius-Nagevičius''']]▼
| vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}}
'''Vladas Nagevičius-Nagius''' ([[1881]] m. [[birželio 17]] d. [[Kretinga|Kretingoje]] – [[1954]] m. [[rugsėjo 15]] d. [[Klyvlendas|Klyvlende]]) – gydytojas, [[Archeologija|archeologas]], Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, generolas, [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas.▼
|fonas= mil
| paveikslėlis = Nagius.jpg|thumb
| paveikslėlio apibūdinimas =
▲[[Vaizdas:Nagius.jpg|thumb|200px| paveikslėlio dydis = Generolas '''Vladas Nagius-Nagevičius''']]
| gimimo data = {{Gimė|1954|9|15|}}
| gimimo vieta = [[Kretinga]]
| mirties data = {{Mirė|1960|1|1|1881|6|17|}}
| mirties vieta = [[Klyvlendas]]
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = gydytojas, [[Archeologija|archeologas]], generolas, [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = Peterburgo karo medicinos akademija
| žinomas =
| apdovanojimai = [[1920]] m. 5 laipsnio [[Vyčio Kryžiaus ordinas]]<br>[[1936]] m. [[Vytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinas]]<br>[[1928]] m. [[Gedimino 2 laipsnio ordinas]]
| parašas =
| pastabos=
}}
▲'''Vladas Nagevičius-Nagius''' ([[1881]] m. [[birželio 17]] d. [[Kretinga|Kretingoje]] – [[1954]] m. [[rugsėjo 15]] d. [[Klyvlendas|Klyvlende]]. [[1995]] m. jo palaikai pargabenti į Lietuvą, palaidoti Kretingoje.) – [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, [[Archeologija|archeologas]], [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]] įkūrėjas, [[generolas]], [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas.
 
== Biografija ==
Mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]], bet pašalintas už atsisakymą dalyvauti [[Stačiatikiai|stačiatikių]] pamaldose. [[1900]] m. baigė [[Rygos gimnazija|Rygos gimnaziją]], priklausė slaptam moksleivių būreliui, kuris rinkdavosi jo motinos bute. Drauge su [[Kipras Bielinis|Kipru Bieliniu]] iškovojo lietuviškas pamaldas moksleiviams. [[1904]] m. baigė [[Petrapilis|Petrapilio]] archeologijos institutą ir įstojo į Karo [[MedicinaPeterburgo karo medicinos akademija|Karo medicinos]] akademiją]].▼
 
▲Mokėsi [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijoje]], bet pašalintas už atsisakymą dalyvauti [[Stačiatikiai|stačiatikių]] pamaldose. [[1900]] m. baigė [[Rygos gimnazija|Rygos gimnaziją]], priklausė slaptam moksleivių būreliui, kuris rinkdavosi jo motinos bute. Drauge su [[Kipras Bielinis|Kipru Bieliniu]] iškovojo lietuviškas pamaldas moksleiviams. [[1904]] m. baigė [[Petrapilis|Petrapilio]] archeologijos institutą ir įstojo į Karo [[Medicina|medicinos]] akademiją.
 
=== Politikas ===
[[1902]]–[[1904]] m. dalyvavo [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] būreliuose Petrapilyje. [[1905]] m. – [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1906]] m. už politinę veiklą areštuotas Kretingoje, [[Vilnius|Vilniaus]] teismo rūmuose jam iškelta byla dėl socialdemokratinės literatūros laikymo, bet advokatas [[Vladas Stašinskas]] ir Karo akademijos profesorius [[Ivanas Pavlovas]] jį apgynė. [[1908]] m. įkūrė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „[[Fraternitas Lituanica]]“, kuriai priklausė visą gyvenimą ir kuri Lietuvoje išaugo į gausią medikų organizaciją.▼
 
▲[[1902]]–[[1904]] m. dalyvavo [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] būreliuose Petrapilyje. [[1905]] m. – [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. [[1906]] m. už politinę veiklą areštuotas Kretingoje, [[Vilnius|Vilniaus]] teismo rūmuose jam iškelta byla dėl socialdemokratinės literatūros laikymo, bet advokatas [[Vladas Stašinskas]] ir Karo akademijos profesorius [[Ivanas Pavlovas]] jį apgynė.
 
[[1908]] m. įkūrė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją [[Fraternitas Lituanica]], kuriai priklausė visą gyvenimą ir kuri Lietuvoje išaugo į gausią medikų organizaciją.
 
=== Karys ===
[[1910]] m. baigęs Karo akademiją, tarnavo vyr. gydytoju [[kanonierė]]je „Chrabryj“, šarvuotyje „Slava“. Kaip karininkas yra saugojęs [[Šaulių gegužinės|Šaulių gegužines]]. [[1917]] m. [[Petrapilio lietuvių seimas|Petrapilio lietuvių seime]] atstovavo [[Helsinkis|Helsinkio]] lietuviams kariams ir palaikė Lietuvos nepriklausomybės rezoliuciją. 1917 m. vasarą perkeltas tarnauti į [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] laivyną, bet [[1918]] m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą.▼
 
Pirmasis [[Lietuvos kariuomenė]]s karo gydytojas. 1918 m. [[gruodžio 21]] d. paskirtas karo sanitarijos viršininku, bet susirgo, ir, lenkams užpuolus, liko [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1919]] m. gegužės mėn. atvyko į [[Kaunas|Kauną]], dirbo kariuomenės lauko sanitarijos inspektoriumi. Nuo 1919 m. [[gruodžio 19]] d. iki [[1940]] m. rugpjūčio mėn. vadovavo Lietuvos kariuomenės sveikatos tarnybai. Įkūrė Sanitarijos puskarininkių mokyklą, Aukštuosius karo sanitarijos kursus. Dalyvavo tarptautiniuose karo medicinos kongresuose. [[1920]] m. [[gegužės 20]] d. suteiktas generolo leitenanto laipsnis. Kaip karininkas yra saugojęs [[Šauliai|Šaulių]] gegužines.▼
▲[[1910]] m. baigęs Karo akademiją, tarnavo vyr. gydytoju [[kanonierė]]je „Chrabryj“, šarvuotyje „Slava“. [[1917]] m. [[Petrapilio lietuvių seimas|Petrapilio lietuvių seime]] atstovavo [[Helsinkis|Helsinkio]] lietuviams kariams ir palaikė Lietuvos nepriklausomybės rezoliuciją. 1917 m. vasarą perkeltas tarnauti į [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] laivyną, bet [[1918]] m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą.
 
[[1941]] m. [[Birželio sukilimas|Birželio sukilimo]] dalyvis, vienas [[Vietinė rinktinė|Vietinės rinktinės]] kūrėjų.
▲Pirmasis [[Lietuvos kariuomenė]]s karo gydytojas. 1918 m. [[gruodžio 21]] d. paskirtas karo sanitarijos viršininku, bet susirgo, ir, lenkams užpuolus, liko [[Vilnius|Vilniuje]]. [[1919]] m. gegužės mėn. atvyko į [[Kaunas|Kauną]], dirbo kariuomenės lauko sanitarijos inspektoriumi. Nuo 1919 m. [[gruodžio 19]] d. iki [[1940]] m. rugpjūčio mėn. vadovavo Lietuvos kariuomenės sveikatos tarnybai. [[1920]] m. [[gegužės 20]] d. suteiktas generolo leitenanto laipsnis. Kaip karininkas yra saugojęs [[Šauliai|Šaulių]] gegužines.
 
=== Archeologas ===
[[1905]]–[[1912]] m. ir [[1921]] m. tyrinėjo Vakarų [[Žemaitija|Žemaitijos]] – Kartenos, [[Kiauleikių kapinynai|Kiauleikių]], [[Kretingos kapinynas|Kretingos]], [[Maciuičiai|Maciuičių]], [[Norgėlai|Norgėlų]], [[Pociai|Pocių]], [[Senkų kapinynas|Senkų]], [[Skomantų piliakalnis|Skomantų]], [[Šateikiai|Šateikių]], [[Viekšniai|Viekšnių]] kapinynus, iš jų žymiausią – [[Pryšmančiai|Pryšmančių]] kapinyną. [[1931]]–[[1934]] m. – [[Apuolės piliakalnis|Apuolės]] ir [[Įpilties piliakalnis|Impilties piliakalnius]].
 
[[19051921]]–[[19121925]] m. irValstybinės archeologijos komisijos narys, ruošė pranešimus, paskaitas. Dalyvavo [[19211932]] m. tyrinėjoII VakarųBaltijos archeologų kongrese, [[Žemaitija|Žemaitijos1932]] kapinynus,m. iš– jųI žymiausią –ir [[Pryšmančiai|Pryšmančių1936]] kapinynąm. [[1931]]– II tarptautiniuose archeologų kongresuose. [[19341921]] m. –įkūrė Karo muziejų (nuo [[Apuolė1930]]s m. – Vytauto Didžiojo karo muziejus) ir memorialinį sodelį prie jo, iki [[Impiltis|Impilties1940]] piliakalniusm. ir [[19211941]]–[[19251944]] m. buvojo Valstybinėsviršininkas. archeologijosJo komisijosužsakymu narys,sukurta ruošėir pranešimusmuziejuje sukaupta daug istorinių paveikslų, paskaitasįrengtas Kauno [[kariljonas]]. Nuo [[1933]] m. – [[LatvijaLatvijos mokslų akademija|Latvijos]] Mokslųmokslų akademijos]] narys korespondentas.
 
=== Visuomenininkas ===
Nuo 1905 m. bendradarbiavo laikraščiuose „[[Vilniaus žinios]]“, „[[Lietuvos žinios]]“, „Lietuvos Tauta“, „Viltis“. 1920 m. pradėjo organizuoti [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejų]] Kaune, kuris atidarytas 1921 m. [[vasario 16]] d. Nuo 1921 m. iki 1940 m. ir nuo [[1941]] m. iki [[1944]] m. dirbo Karo muziejaus direktoriumi. 1940 m. – [[Knygnešių sienelė]]s, skirtos lietuvių tautos kovos su lietuviškos [[Spaudos draudimas|spaudos draudimu]], statybos iniciatorius. Nuo [[1927]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordinas|Vyties kryžiaus ordino]], nuo [[1928]] m. [[Savanorių medalis|Savanorių medalio]] komisijų narys. ▼
 
[[1922]] m. suorganizavo ''Lietuvos karininkų Ramovę'', buvo organizacijos pirmininkas, daug darbo įdėjo statant jos rūmus Kaune. 1923 m. vadovavo [[Lietuvos sporto lyga]]i, vienas iš [[Olimpinės žaidynės|olimpinio sąjūdžio]] organizatorių.▼
▲Nuo 1905 m. bendradarbiavo laikraščiuose „[[Vilniaus žinios]]“, „[[Lietuvos žinios]]“, „Lietuvos Tauta“, „Viltis“. 1920 m. pradėjo organizuoti [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejų]] Kaune, kuris atidarytas 1921 m. [[vasario 16]] d. Nuo 1921 m. iki 1940 m. ir nuo [[1941]] m. iki [[1944]] m. dirbo Karo muziejaus direktoriumi. 1940 m. – [[Knygnešių sienelė]]s, skirtos lietuvių tautos kovos su lietuviškos [[Spaudos draudimas|spaudos draudimu]], statybos iniciatorius.
[[Vaizdas:Zemaitkiemis palace.jpg|thumb|280px|Babtyno dvaro rūmai]]▼
 
▲[[1922]] m. suorganizavo ''Lietuvos karininkų Ramovę'', buvo organizacijos pirmininkas, daug darbo įdėjo statant jos rūmus Kaune. 1923 m. vadovavo [[Lietuvos sporto lyga]]i, vienas iš [[Olimpinės žaidynės|olimpinio sąjūdžio]] organizatorių.
▲[[Vaizdas:Zemaitkiemis palace.jpg|thumb|Babtyno dvaro rūmai]]
1920 m. už Lietuvos armijos kūrimą ir tarnybą joje gavo 20 ha dvarą 2 km į pietvakarius nuo [[Babtai|Babtų]], ėmė čia steigti pavyzdinį ūkį. Jo iniciatyva pakeistas Babtyno dvaro pavadinimas – [[Žemaitkiemis (Babtai)|Žemaitkiemis]]. Dvaras garsėjo erdviomis arklidėmis, kuriose buvo laikomi veisliniai žirgai. Visą dvaro ūkį tvarkė jo žmona Veronika. Stengėsi atgaivinti senąsias tradicijas, taikliai priderindamas jas prie tuometinio gyvenimo ritmo. Dvaras garsėjo [[Joninės|Joninėmis]], į kurias suvažiuodavo Kauno inteligentija ir [[valstybė]]s vadovai.
 
Jo lėšomis buvo prižiūrimas [[koplytstulpis]] ant Stabaunyčios kalno, pirmasis Lietuvoje paminklas, skirtas įamžinti [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] ir [[Stasys Girėnas|Stasio Girėno]] skrydį per [[Atlanto vandenynas|Atlantą]].
 
[[1924]] m. įkūrė Karo invalidų šelpimo komitetą, buvo vienas iš [[Suomiai|Suomių]]-lietuvių draugijos bei kelių kitų draugijų steigėjas. [[1925]]–[[1928]] m. vadovavo [[Lietuvai pagražinti draugija]]i. [[1934]]–[[1940]] m. [[Lietuvos gyvūnų globos draugija|Lietuvos gyvūnų globos draugijos]] pirmininkas. 1940 m. [[kovo 28]] d. išrinktas [[Lietuvos jūrininkų sąjunga|Lietuvos jūrininkų sąjungos]] Garbės pirmininku. <ref>[[Gintautas Zabiela]]. {{VLE|XV}}, 695 psl. </ref>
[[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1949]] m. – į [[JAV]]. ▼
 
== Bibliografija ==
[[1925]]–[[1928]] m. vadovavo [[Lietuvai pagražinti draugija]]i.
* Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra VIII–XIII amžiuje, [[1935]] m.
 
== Įvertinimas ==
[[1934]]–[[1940]] m. buvo Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininku. 1940 m. [[kovo 28]] d. išrinktas Lietuvos jūrininkų sąjungos Garbės pirmininku.
* [[1920]] m. 5 laipsnio [[Vyčio Kryžiaus ordinas]]
* [[1936]] m. [[Vytauto Didžiojo 2 laipsnio ordinas]]
* [[1928]] m. [[Gedimino 2 laipsnio ordinas]]
 
== Šaltiniai ==
▲1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[1949]] m. – į [[JAV]].
{{ref}}
* Generolo gydytojo Vlado Nagiaus Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga, Putnamas, [[1962]] m.
 
[[Kategorija{{DEFAULTSORT:Lietuvos visuomenės veikėjai|Nagevičius, Nagys]]}}
[[Kategorija:Lietuvos archeologai|Nagevičius,visuomenės Nagysveikėjai]]
[[Kategorija:Lietuvos generolai|Nagevičius, Nagysarcheologai]]
[[Kategorija:Lietuvos generolai]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vladas_Nagevičius"