Gyventojų perteklius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 60:
== Resursai ==
JAV geologijos institucija viename iš savo pranešimų teigė, kad „didėjant pasaulio populiacijai, žmonėms reikės vis daugiau ir daugiau tokių mūsų planetos resursų kaip mineralai, energija, erdvė, vanduo, augalai ir gyvūnai.“<ref>http://www.usgs.gov/newsroom/article.asp?ID=653</ref> Pasak ''New Scientist'' žurnalo, didelės dalies mūsų plačiai naudojamų mineralų ištekliai gali išsekti artimoje ateityje. Kiti rašytojai, kaip [[Džulianas Simonas]] ir [[Bjornas Lomborgas]] mano, kad resursų pakanka tolimesniam populiacijos augimui. Kritikai įspėja, kad tai gali brangiai kainuoti Žemei: „nors technologiniai optimistai greičiausiai yra teisūs teigdami, kad pasaulio maisto gamyba gali būti smarkiai padidinta per artimiausius kelis dešimtmečius, didžiulė žemės ūkio plėtra tikriausiai vestų prie tolimesnio miškų mažėjimo, gyvūnų rūšių nykimo, žemės [[Erozija|erozijos]] bei taršos.“<ref>[http://www.sciam.com/article.cfm?articleID=000F3D47-C6D2-1CEB-93F6809EC5880000&pageNumber=1&catID=2 Misleading Math about the Earth: Scientific American<!-- Bot generated title -->]</ref> Yra manančių, kad reikia atsižvelgti į neigiamą tokių padarinių įtaką ne tik žmogui, bet ir kitiems gyvūnams, kurie turėtų turėti teisę egzistuoti savo natūralioje aplinkoje.
Pasak 4 metu trukusio 1 360 mokslininkų daryto tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo, „pasaulio ekosistemų struktūra antroje dvidešimto amžiaus pusėje keitėsi greičiau nei bet kuriuo kitu metu žmogaus istorijoje. Žmogus ženkliai transformavo praktiškai visas žemės ekosistemas.“<ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/1-ecosystem-change.htm#1p1 1. How have ecosystems changed?<!-- Bot generated title -->]</ref> „Intensyvus ekosistemų naudojimas, ypač maisto pramonei, medienai ir žvejybai, gali atnešti daug trumpalaikės naudos, bet atnešti neigiamų ilgalaikių pasėkimų. Šalis gali iškirsti visus savo miškus ir išžvejoti visas savo žuvis, kas lemtų BVP padidėjimą, nepaisant didelio turto praradimo. Jei darant sprendimus būtų atsižvelgiama į pilną ekonominę ekosistemų vertę, jų degradacija galėtų būti ženkliai pristabdyta ar net apsukta.“<ref name = "ecosystems-#3">[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/#3 Ecosystem Change: Scientific Facts on Ecosystem Change<!-- Bot generated title -->]</ref><ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/3-human-wellbeing-poverty.htm#2p0 3. How have ecosystem changes affected human well-being and poverty alleviation?<!-- Bot generated title -->]</ref>
[[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] aplinkos programos penkis metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 1400 mokslininkų, priėjo panašias išvadas: „žmogaus vartojimas smarkiai pralenkė turimus resursus. Kiekvienam žmogui išlaikyti reikia trečdaliu daugiau žemės negu planeta gali duoti. <...> Sistematiškas natūralių Žemės resursų naikinimas pasiekė tašką, kai yra grėsmės ekonomikų gyvybingumui ir kai sąskaita, kurią paliekame savo vaikams gali būti neišmokestinama.“ Pranešimo autoriai teigia, kad jų tikslas yra ne parodyti blogą ateities scenarijų, o duoti neatidėliotiną signalą imtis veiksmų.<ref>[http://www.unep.org/geo/geo4/media/ Global Environment Outlook: environment for development (GEO-4)]</ref>
== Šaltiniai ==
| |||