Rusėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Gudai - Pakeistos nuorodos į Gudai (etnonimas) |
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Substratas - Pakeistos nuorodos į substratas (kalbotyra) |
||
Eilutė 5:
Nuo rusėnų dažnai neskiriami [[volynėnai]], arba [[ukrainiečiai|protoukrainiečiai]] (iš dalies ir todėl, kad LDK slaviškųjų raštinių terminas ''rusiny'' ('rusėnai') dažnai turi ir platesnę – „visų Lietuvai ir Lenkijai priklausančios [[Rusia|Rusios]] dalies gyventojų“ reikšmę). Rusėnų (siauresniąja prasme) lingvistinį etnografinį skirtingumą nuo volynėnų lėmė visų pirma tai, kad rusėnų etnogenezė vyko volynėnų migrantams ir jų palikuonims VIII-XII a. kultūriškai bei lingvistiškai asimiliuojant [[Kijevas|Kijevo]]-[[Černigovas|Černigovo]] krašte, dab. Baltarusijoje ir dalyje dab. Rusijos gyvenusius [[Dniepro baltai|rytų baltus]]; tuo tarpu iki pat XVI a. iš esmės vien Dešiniakrantėje Ukrainoje (dab. Ukrainos vakarinėje pusėje) gyvenę volynėnai laikytini vieninteliais po VI-IX a. [[slavai|slavų migracijų]] „grynaisiais“ [[slavai]]s. Ženklų Naugardo srities rusėnų (nepainioti su Naugardo srityje iki XII-XIII(?) a. gyvenusiu vakarų slavų etnosu) etnografinį skirtingumą nuo kitų rusėnų lėmė toje srityje vykusioje rusėnų etnogenezėje dalyvavę vakarų slavams giminingas slaviškasis etnogenetinis substratas ir finiškasis etnogenetinis komponentas.
XV-XVI a. rusėnai gyveno daugiausia [[LDK]] (išskyrus vad. „Dešiniakrantę Ukrainą“), [[Riazanės kunigaikštystė]]je ir [[Naugardo respublika|Naugardo bei Pskovo žemėse]]. XI-XIII a. įvairių [[finougrų tautos|finų]] genčių [[substratas (kalbotyra)|substrato]] pagrindu susiformavusiam [[rusai|rusų]] (didžiarusių) etnosui XV-XVII a. asimiliavus [[Oka|Okos]] aukštupio srities, buv. [[Riazanės kunigaikštystė]]s ir Naugardo-Pskovo krašto rusėnus, pastarųjų arealas sumažėjo maždaug iki dabartinių gudų ir rytinių ukrainiečių gyvenamo ploto ribų.
Nors LDK rusėnai pastebimai paveikė etninių lietuvių kultūrą, į LDK politinį gyvenimą jie įsitraukė iš esmės tik [[XVI amžius|XVI a.]], o iki tol bendrąją LDK politiką lėmė bemaž vieni lietuviai. Vykstant LDK rusėnų politinės emancipacijos procesui, XVI-XVII a. greta įtakingiausių lietuvių [[didikas|didikų]] giminių (žr. [[Goštautai]], [[Radvilos]]) viena po kitos iškilo ir keletas rusėniškos kilmės didikų giminių ([[Chodkevičiai]], [[Sapiegos]] ir kt.).
| |||